Darboholizmo fenomenas: kas slypi už pernelyg didelio atsidavimo darbui?

Kodėl kai kurie žmonės tampa darboholikais?

Posakis „Darbas ne vilkas – į mišką nepabėgs“ daugeliui gali atrodyti savaime suprantamas, tačiau realybėje vis daugiau žmonių tampa darboholikais, negalinčiais atsitraukti nuo profesinių įsipareigojimų. Atrodytų, atsidavimas mėgstamai veiklai yra teigiamas dalykas, tačiau kai darbas tampa vieninteliu gyvenimo prioritetu, situacija gali tapti pavojinga ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai.

Pradžioje gali atrodyti, kad darboholizmas atsiranda dėl objektyvių priežasčių – finansinių įsipareigojimų, karjeros siekių ar didelio atsakomybės jausmo. Tačiau ilgainiui šis elgesio modelis tampa įpročiu, o vėliau – pasąmoniniu būdu pabėgti nuo gilesnių asmeninių problemų.

Kas lemia darboholizmo vystymąsi?

Darboholikais tampama dėl įvairių psichologinių veiksnių. Dažniausios priežastys yra:

• Vidinė tuštuma ir vienatvė
• Norėjimas įrodyti savo vertę ir kerštas praeities nuoskaudoms
• Perfekcionizmas ir negebėjimas priimti klaidų
• Baimė užmegzti ar išlaikyti artimus santykius

Aptarkime kiekvieną iš šių veiksnių išsamiau.

1. Bėgimas nuo vidinės tuštumos

Gyvename technologijų ir socialinių tinklų eroje, kurioje realybė dažnai iškreipiama. Daugelis žmonių jaučiasi vieniši, nes mano, kad jų gyvenimas neatitinka „tobulo“ įvaizdžio, kurį mato internete. Nuolatinis lyginimasis su kitais sukuria jausmą, kad jie nėra pakankamai geri, todėl atsiranda noras pabėgti nuo savo vidinių baimių. Darbas tampa patogiu būdu išvengti realybės ir vidinių apmąstymų.

Kai žmogus per ilgai vengia spręsti asmeninius iššūkius, anksčiau ar vėliau jis susiduria su vidiniu konfliktu. Mėginant nutildyti nepageidaujamas mintis, žmogus pasineria į darbą ir naudoja jį kaip pabėgimo strategiją.

2. Noras įrodyti savo vertę ir kompensuoti praeities nuoskaudas

Kai kuriems žmonėms darboholizmas tampa būdu įrodyti savo vertę, ypač jei praeityje jie buvo nuvertinti ar patyrė kritiką. Sėkmė profesinėje srityje tampa priemone parodyti, kad jie yra stiprūs, gabūs ir verti pagarbos.

Tačiau ši sėkmė yra laikina – nors pasiekimai darbe gali suteikti trumpalaikį pasitenkinimą, jie neišsprendžia pagrindinės problemos. Tik suvokus, kad žmogaus vertė nepriklauso tik nuo darbo rezultatų, galima išsilaisvinti iš šio destruktyvaus modelio.

3. Perfekcionizmas: kai niekas nėra pakankamai gerai

Dar viena dažna darboholizmo priežastis – perfekcionizmas. Perfekcionistai nuolat jaučiasi nepakankamai geri, todėl stengiasi pasiekti idealius rezultatus bet kokia kaina. Jie negali pakęsti klaidų ir yra itin savikritiški, todėl praleidžia nesuskaičiuojamas valandas dirbdami ir stengdamiesi viską atlikti tobulai.

Toks mąstymas veda į perdegimą – nuolatinį nuovargį, emocinį išsekimą ir net fizinius negalavimus. Svarbu suprasti, kad tobulumo siekis neturėtų kainuoti sveikatos ar gyvenimo kokybės.

4. Baimė užmegzti ar palaikyti santykius

Kai kuriems žmonėms darbas tampa patogia dingstimi vengti artimų santykių. Jei žmogus patyrė emocinį skausmą ankstesniuose santykiuose, jis gali pasąmoningai manyti, kad geriau iš viso jų nekurti nei vėl nusivilti.

Santykių kūrimas reikalauja emocinio atvirumo ir rizikos. Darboholikai dažnai renkasi profesinius pasiekimus kaip alternatyvą asmeniniams ryšiams, nes tai atrodo saugiau ir kontroliuojamiau.

Kaip išeiti iš darboholizmo spąstų?

Svarbu atpažinti darboholizmo požymius ir laiku imtis veiksmų. Jei pastebite, kad darbas užima visas jūsų mintis ir nepalieka vietos asmeniniam gyvenimui, verta savęs paklausti:

• Ar aš naudoju darbą kaip pabėgimą nuo emocinių problemų?
• Ar mano savivertė priklauso nuo profesinių pasiekimų?
• Ar vengiu artimų santykių, nes bijau nusivilti?

Jei atsakymai į šiuos klausimus yra teigiami, verta pagalvoti apie pokyčius. Kartais pakanka sąmoningai planuoti laisvalaikį, ieškoti naujų pomėgių ar mokytis atsipalaiduoti. Tačiau jei darboholizmas yra susijęs su gilesnėmis emocinėmis problemomis, gali būti naudinga kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.

Išvada

Darboholizmas dažnai slepia gilesnes psichologines problemas – vienatvę, nesaugumą, perfekcionizmą ar baimę kurti santykius. Nors darbas yra svarbi gyvenimo dalis, jis neturėtų tapti vieninteliu prioritetu. Norint išlaikyti sveiką balansą, būtina skirti laiko ir emociniam augimui, socialiniams ryšiams bei savęs pažinimui. Tik tuomet galime pasiekti tikrą harmoniją tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.

Darboholizmo faktai ir tyrimai

1. Pasaulinis darboholizmo paplitimas
   • Remiantis Japonijos vyriausybės atliktu tyrimu, apie 20% Japonijos darbuotojų dirba daugiau nei 49 valandas per savaitę, o kai kurie net viršija 80 valandų ribą, kas dažnai sukelia karoshi – mirties nuo pervargimo fenomeną.
   • Europos darbo sąlygų tyrimas (EWCS) parodė, kad Europos Sąjungoje apie 10% darbuotojų dirba ilgiau nei 50 valandų per savaitę, o tai siejama su didesne streso ir psichinės sveikatos problemų rizika.
2. Darboholizmo ir sveikatos ryšys
   • Harvardo medicinos mokyklos tyrimas nustatė, kad darboholizmas padidina riziką sirgti širdies ligomis net 40%. Ilgos darbo valandos taip pat siejamos su aukštu kraujospūdžiu ir miego sutrikimais.
   • Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2021 m. paskelbė, kad darbas ilgiau nei 55 valandas per savaitę gali padidinti insulto ir širdies ligų riziką net 35%.
3. Psichologinės pasekmės
   • Tarptautinis psichologijos žurnalas (International Journal of Psychology) atliko tyrimą ir nustatė, kad darboholikai turi 2,5 karto didesnę tikimybę patirti nerimo sutrikimus ir 3 kartus didesnę riziką susirgti depresija nei žmonės, kurie palaiko sveiką darbo ir asmeninio gyvenimo balansą.
   • Amerikos psichologų asociacijos (APA) duomenimis, darboholikai dažniau kenčia nuo perdegimo sindromo, kuris pasireiškia emociniu išsekimu, apatija ir nuolatiniu stresu.
4. Darboholizmo poveikis santykiams
   • Londono ekonomikos mokyklos atliktas tyrimas parodė, kad darboholikai turi 33% didesnę tikimybę susidurti su skyrybomis arba nesėkmingais asmeniniais santykiais, nes jų emocinis ryšys su artimaisiais nusilpsta dėl darbo prioritetizavimo.
5. Kova su darboholizmu
   • Skandinavijos šalys garsėja subalansuotu darbo ir asmeninio gyvenimo santykiu. Pavyzdžiui, Švedijoje ir Norvegijoje taikoma 6 valandų darbo dienos praktika, kuri padeda didinti produktyvumą, mažina stresą ir gerina psichinę sveikatą.
   • Prancūzijoje 2017 m. įsigaliojo „teisė atsijungti“ įstatymas, pagal kurį darbdaviai negali reikalauti darbuotojų būti pasiekiamiems po darbo valandų. Tyrimai parodė, kad šis įstatymas sumažino perdegimo atvejų skaičių net 25%.