Sužinosite
Trumpalaikiai poveikiai
Oro temperatūros pokyčiai
Nuo 20-ųjų amžiaus antrosios pusės vidutinė temperatūra Lietuvoje pakilo maždaug 1,5°C. Ypač žiemą temperatūros kilimas tampa vis akivaizdesnis. Šis pokytis ne tik sumažina žiemos sezono trukmę, bet ir turi neigiamą poveikį aplinkai, tokią kaip ledynų tirpimas ir gyvūnų migracijos pasikeitimai.
Kritulių padidėjimas
Nuo 1990 m. kritulių kiekis Lietuvoje padidėjo apie 10 %, praneša orai-rytoj.lt. Tai turi įtaką upių ir ežerų lygiui, sukelia pavasario potvynius ir netgi pakenkia žemės ūkiui dėl dirvožemio erozijos.
Ilgalaikiai poveikiai
Klimato zonų pasikeitimas
Modeliai rodo, kad iki 2100 metų Lietuvos klimato zona gali keistis iš šiaurinės mezofitinės į mišriai mezofitinę, o tai lemtų didesnių kritulių ir aukštesnių temperatūrų derinį. Toks pokytis galėtų turėti didelį poveikį vietinėms ekosistemoms.
Jūrų lygio kilimas
Pagal IPCC (Tarptautinės klimato kaitos tarpvyriausybinės komisijos) prognozes, Baltijos jūros lygis gali pakilti iki 1 metro iki šio amžiaus pabaigos. Tai kelia grėsmę pajūrio regionams, taip pat gali turėti neigiamą poveikį infrastruktūrai ir ekonomikai.
Jau įvykusios katastrofos ir įspėjimai
Miškų gaisrai
2019 ir 2020 metais Lietuvoje įvyko daugiau nei 300 miškų gaisrų, kurie sunaikino apie 500 hektarų miško. Tai ne tik sumažina biologinę įvairovę, bet ir sukelia dideles ekonominės naštos.
Žemės ūkio nuostoliai
Padidėjęs kritulių kiekis ir temperatūrų svyravimai sumažino derliaus kokybę ir kiekį. Pavyzdžiui, 2020 metais kukurūzų derlius sumažėjo apie 15% lyginant su ankstesniais metais, o tai turėjo tiesioginį poveikį žemės ūkio sektoriui ir maisto saugai.
Išvados
Klimato kaita jau dabar turi akivaizdžių pasekmių Lietuvos orui ir kelia rimtą grėsmę šalies ateities stabilumui. Reikalingos skubios ir apgalvotos priemonės, siekiant sumažinti neigiamą poveikį ir pasirengti būsimiems iššūkiams. Ši problema reikalauja ne tik nacionalinio, bet ir tarptautinio bendradarbiavimo, siekiant užkirsti kelią tolesniam klimato blogėjimui.