Sužinosite
Meilės paradoksas: kodėl mums reikia ne tik laimės, bet ir skausmo?
Žmonės visada siekia meilės, džiaugsmo ir laimės, tačiau paradoksalu – kai visa tai gauna, dažnai ima jausti nuobodulį ar abejingumą. Mūsų psichika sukurta taip, kad ilgainiui harmonija ir stabilumas tampa savaime suprantamu dalyku, todėl ieškome naujų iššūkių, net jei jie reiškia emocinį skausmą. Kartais atrodo, kad jei santykiuose nėra dramų, jie tampa neverti dėmesio.
Tokių emocinių bangavimų poreikis gali kilti iš vaikystės patirčių ar net įsitikinimų, kad meilė turi būti uždirbta. Daugelis žmonių tiki, jog viskas gyvenime turi kainą – taip pat ir meilė. Jeigu meilė atrodo lengva ir natūrali, kyla nepasitikėjimas: ar tikrai ji gali būti tokia paprasta?
Komforto zona – meilės priešas?
Neretai santykiai, kurie atrodo idealūs iš šono, netrunka ilgai. Kodėl taip nutinka? Viena iš priežasčių – pernelyg didelis komfortas. Kai partneriai jaučiasi per daug saugiai, dingsta jaudulys, aistra ir noras stengtis dėl kito žmogaus. Kai kurie žmonės pasąmoningai ieško toksiškų santykių, nes būtent ten jaučia stipriausias emocijas – lyg emociniai „dopamino kalneliai“, primenantys priklausomybę.
Vaikystėje išmokti įsitikinimai gali lemti, kokius santykius renkamės suaugę. Tie, kurie augo šeimose, kuriose meilė buvo sąlyginė arba jos trūko, dažnai nesąmoningai ieško tokių pačių schemų suaugusiųjų santykiuose. Jiems meilė negali būti paprasta ir priimama be pastangų – ji turi būti iškovojama.
Kodėl mes nevertiname lengvai gaunamos meilės?
Įsivaizduokime žmogų, kuris vaikystėje negavo besąlyginės meilės iš tėvų. Jam sunku patikėti, kad kažkas gali jį mylėti be jokių lūkesčių. Tokie žmonės dažnai bando įrodyti, kad yra verti meilės, bandydami „parduoti“ save kitiems. Kai sutinka žmogų, kuris myli juos be išlygų, jie nepasitiki tokia meile. Prasideda testavimas – ar šis žmogus tikrai liks su manimi, jei jam parodysiu savo tikrąjį veidą?
Kai kurie žmonės taip bijo būti neteisūs, kad sąmoningai provokuoja partnerį juos palikti, kad įrodytų sau seniai išmoktą tiesą: „Meilė turi kainuoti.“ Jei šis žmogus pabėga, iliuzija tampa realybe – jie vėl patvirtina savo įsitikinimą, kad meilę reikia užsitarnauti.
Brangi meilė – ar ji tikrai to verta?
Dažnai trokštame to, kas atrodo neprieinama. Manome, kad kuo daugiau pastangų įdėsime, tuo didesnė bus pergalė. Tačiau ar tokia meilė tikrai vertinga? Galbūt tai tėra mūsų pačių susikurta iliuzija? Siekdami to, kas ne mūsų nosiai, galime visą gyvenimą jaustis nepakankami, nuolat kovoti dėl meilės, kuri niekada neatneš tikro pasitenkinimo.
Toks santykių modelis gali tapti emociniu bankrotu – mes nuolat investuojame, bet niekada negauname lygiavertės grąžos. Tada skausmą pradedame vadinti „sėkmės kaina“ ir mokame ją kasdien, visą likusį gyvenimą.
Tikra meilė yra nemokama
Tikra meilė nekelia streso, ji negriauna mūsų savivertės. Ji leidžia mums atsiskleisti, pasitikėti savimi ir būti geriausia savo versija. Harmoningi santykiai įkvepia, bet neskatina kovoti dėl dėmesio ar meilės trupinių.
Žmogus, kuris jūsų tikrai nemyli, niekada nebus patenkintas tuo, ką darote dėl jo. Jam visada trūks kažko daugiau, ir jūs nuolat jausitės nepakankami. Tokia meilė jums bus neįperkama.
Kaip išsivaduoti iš brangios meilės paieškų?
- Analizuokite savo elgesio modelius. Paklauskite savęs: kodėl mane traukia sudėtingi santykiai?
- Mokykitės priimti meilę be sąlygų. Jums nereikia įrodyti savo vertės, kad būtumėte mylimi.
- Jei sunku tai padaryti savarankiškai, kreipkitės pagalbos. Psichoterapija gali padėti suprasti savo nesąmoningus įsitikinimus ir išsilaisvinti iš destruktyvių santykių schemų.
Meilės nereikia užsitarnauti – ji tiesiog yra arba jos nėra. Jokie žygdarbiai jos nepadarys tikresnės.