Sužinosite
Ar odos ligos gali turėti įtakos psichinei būsenai?
Lėtinės odos ligos yra gana dažnas reiškinys visame pasaulyje. Remiantis naujausiais duomenimis, net 43% europiečių per metus patiria bent vieną dermatologinę problemą. Skirtingai nei kiti sveikatos sutrikimai, odos ligos yra matomos visiems aplinkiniams, o tai gali sukelti ne tik fizinį, bet ir emocinį diskomfortą.
Kadangi oda yra akivaizdi kūno dalis, jos pažeidimus žmonės dažnai stengiasi paslėpti įvairiais būdais – dėvėdami uždaresnius drabužius, naudodami makiažą ar aksesuarus. Tačiau šie metodai negali visiškai paslėpti problemos ir dažnai sukelia papildomą nerimą. Žmonės gali baimintis aplinkinių reakcijų, bijoti būti atstumti ar nuvertinti, o tai dar labiau apsunkina emocinę būseną.
Kaip odos ligos veikia emocinę sveikatą?
Šiuolaikinėje visuomenėje išorinis grožis dažnai tampa itin svarbus, o socialiniai tinklai sukuria dar didesnį spaudimą atrodyti nepriekaištingai. Tai gali turėti didelę įtaką savivertei. Net ir itin sėkmingi žmonės, susidūrę su odos ligomis, gali jausti diskomfortą, nes jų išvaizda keičiasi ir kartu su tuo gali kilti nesaugumo jausmas.
Be to, lėtinės odos ligos daro įtaką ne tik žmogaus emocinei būsenai, bet ir kasdieniam gyvenimui. Lėtiniai simptomai gali sukelti fizinį diskomfortą, pabloginti miego kokybę bei skatinti nerimo ir depresijos atsiradimą. Tokie išgyvenimai dažnai sukelia socialinę izoliaciją, nes žmogus gali vengti socialinių situacijų dėl savo išvaizdos.
Tyrimas apie odos ligas ir jų sąsają su psichikos sveikata
2022 metų kovo – balandžio mėnesiais Lietuvoje buvo atliktas anoniminis internetinis tyrimas, kuriame dalyvavo lėtinėmis odos ligomis sergantys asmenys. Tyrime buvo siekiama įvertinti nerimo ir depresijos paplitimą tarp sergančiųjų bei nustatyti, kaip jų simptomai veikia kasdienį gyvenimą.
Anketą užpildė 171 žmogus, iš kurių dauguma (88,9%) buvo moterys. Didžioji dalis apklaustųjų sirgo psoriaze (33,9%), paprastąja akne (18,7%) ir atopiniu dermatitu (12,9%). Retesnės ligos – seborėjinis dermatitas (2,9%).
41,5% respondentų pirmieji ligos simptomai pasireiškė po stresinių įvykių arba infekcinių susirgimų. Tai rodo, kad šie veiksniai gali būti vieni iš pagrindinių ligos pasireiškimo trigerių. Be to, 56,1% respondentų teigė, kad jų ligos eiga yra banguojanti – po pagerėjimo dažnai seka paūmėjimai.
Psichologinė įtaka: nerimas ir depresija
Vienas iš svarbiausių tyrimo rezultatų buvo tai, kad beveik pusė apklaustųjų susiduria su kliniškai reikšmingu nerimu ir depresija. Ypač stiprus ryšys pastebėtas tarp sergančiųjų psoriaze ir seborėjiniu dermatitu.
Be to, 59,1% respondentų turėjo odos pažeidimų matomiausiose kūno vietose – veide ir galvoje. Kadangi šios sritys yra lengvai pastebimos, jos dar labiau skatina nerimą dėl aplinkinių reakcijų.
84,2% tyrime dalyvavusių asmenų teigė, kad jų liga neturėjo įtakos darbo efektyvumui, tačiau 76,6% pripažino, kad tai smarkiai pablogino jų nuotaiką. Tai patvirtina, jog net jei žmogus geba išlaikyti produktyvumą, jo emocinė būsena gali smarkiai kentėti.
Ką galima padaryti?
Šio tyrimo išvados aiškiai parodo, kad lėtinės odos ligos nėra tik fizinė problema – jos daro reikšmingą įtaką emocinei būsenai ir gyvenimo kokybei. Pacientai dažnai susiduria su nerimu, depresija ir socialinės izoliacijos jausmu.
Svarbiausia žinutė, kurią turėtų suprasti tiek pacientai, tiek sveikatos priežiūros specialistai – reikia gydyti ne tik odos ligas, bet ir atkreipti dėmesį į psichologinę gerovę. Tinkama emocinė parama, psichoterapija bei artimųjų supratimas gali padėti žmonėms lengviau susidoroti su šia problema ir pagerinti jų gyvenimo kokybę.