Sužinosite
Lėtinio nugaros skausmo kilmė: kaip nerviniai keliai veikia simptomus
Naujausi neurologiniai tyrimai atskleidžia, kad lėtinis nugaros skausmas nėra vien tik struktūrinių pakitimų pasekmė. Mokslininkai pastebėjo, kad skausmo išlikimas dažnai susijęs su nervinių mechanizmų veikla, įskaitant centrinę sensibilizaciją ir neadaptyvų neuroplastiškumą.
Daugeliui pacientų skausmo simptomai išlieka ilgai po audinių gijimo, nes smegenyse susiformuoja nuolatiniai skausmo signalų keliai. Šis procesas, kurį mokslininkai vadina „skausmo mokymusi“, įtvirtina nervinius ciklus, kurie palaiko skausmą net ir tada, kai periferiniai pažeidimai išgydomi.
Kaip nerviniai mechanizmai formuoja lėtinį skausmą
Neurovaizdavimo tyrimai rodo, kad lėtiniu skausmu sergančių pacientų smegenyse vyksta struktūriniai ir funkciniai pokyčiai. Šie pokyčiai ypač pastebimi tose smegenų dalyse, kurios atsakingos už emocijų apdorojimą ir skausmo modulaciją, įskaitant priekinę cingulinę žievę, insulą ir amigdalą.
Centrinė sensibilizacija reiškia, kad nervų sistema tampa pernelyg jautri skausmo signalams, dėl ko atsiranda padidėjęs jautrumas net nekenksmingiems dirgikliams. Ilgalaikiai skausmo signalai sukelia smegenų struktūrų reorganizaciją, sukurdami nuolatines skausmo suvokimo grandines.
Kodėl struktūriniai pakitimai ne visada paaiškina skausmą
Tyrimai rodo, kad daugelis žmonių, turinčių struktūrinių pakitimų, tokių kaip diskų išvaržos ar išsipūtę diskai, nejaučia skausmo. Net 30–40 % besimptomių žmonių turi diskų išvaržas, o 50–60 % – išsipūtusius diskus.
Tai parodo, kad struktūriniai pakitimai ne visada koreliuoja su patiriamu skausmu. Gydytojai vis dažniau pripažįsta, kad audinių pažeidimas nėra vienintelis lėtinio skausmo paaiškinimas. Todėl norint veiksmingai gydyti skausmą, būtina atsižvelgti į nervų sistemos adaptacijas ir psichologinius veiksnius.
Nauji požiūriai į lėtinio nugaros skausmo gydymą
Siekiant sumažinti lėtinį nugaros skausmą, tradicinis požiūris į struktūrinius pakitimus nepakanka. Dabar dėmesys sutelkiamas į nervų sistemos persitvarkymą ir skausmo signalų reguliavimą.
Kognityvinė funkcinė terapija, transkranijinė magnetinė stimuliacija ir neurofeedback metodai suteikia galimybę tiesiogiai paveikti smegenų veiklą, atsakingą už skausmo suvokimą. Šie metodai yra skirti ne tik simptomų mažinimui, bet ir nervinių kelių perkalibravimui.
Neuroplastiškumo reikšmė skausmo gydymui
Naujos gydymo metodikos, pagrįstos neuroplastiškumu, leidžia keisti netinkamus nervinius signalus ir atkurti normalią smegenų veiklą. Farmakologiniai metodai, apimantys NMDA receptorių moduliaciją ir glialinių ląstelių inhibitorius, padeda nutraukti neigiamus skausmo ciklus.
Be to, skausmo perkvalifikavimo terapija (PRT) suteikia naują perspektyvą – ji siekia pakeisti smegenų reakciją į skausmo signalus, paversdama juos nekenksmingais. Klinikiniai tyrimai rodo, kad net 66 % pacientų, kurie naudojo PRT, patyrė skausmo remisiją, lyginant su 20 % placebo grupėje.
Apibendrinimas
Lėtinis nugaros skausmas nebūtinai yra susijęs su struktūriniais pakitimais. Nervų sistemos sensibilizacija ir neuroplastiškumo mechanizmai dažnai lemia nuolatinį skausmą. Todėl veiksmingas gydymas turi apimti ne tik fizinius, bet ir neurologinius bei psichologinius aspektus.
Šiuolaikiniai metodai, tokie kaip transkranijinė magnetinė stimuliacija, kognityvinė funkcinė terapija ir neurofeedback, suteikia realią galimybę sumažinti skausmą per nervinių signalų persitvarkymą.