Pastaraisiais metais dirbtinis intelektas (DI) žengia į daugybę sričių – nuo medicinos iki automobilių, tačiau viena iš labiausiai diskutuojamų temų yra jo įtaka kūrybai. Muzika – tai sritis, kurioje žmogaus emocijos, patirtis ir talentas atrodo nepakeičiami. Vis dėlto šiandien jau egzistuoja DI sistemos, gebančios kurti melodijas, aranžuotes ar net visus muzikos albumus. Taigi kyla klausimas – ar ateityje DI gali pakeisti muzikos kūrėjus?
Kaip DI kuria muziką?
Šiuolaikiniai DI algoritmai mokomi remiantis milžiniškomis muzikos duomenų bazėmis. Jie analizuoja:
-
melodijų struktūras,
-
harmonijas,
-
ritmus,
-
įvairių žanrų bruožus.
Remdamasis šiais duomenimis, DI gali sugeneruoti visiškai naują kūrinį, kuris skamba „žmogiškai“. Pavyzdžiui, yra projektų, kur DI sukūrė muziką „The Beatles“ ar Bethoveno stiliumi. Taip pat atsirado platformos, leidžiančios atlikėjams greitai gauti muzikos idėjų pagal jų pasirinktą nuotaiką ar žanrą.
Privalumai
-
Greitis ir efektyvumas. DI gali per kelias minutes sugeneruoti dešimtis melodijų – procesą, kuris žmogui užtruktų savaites.
-
Įkvėpimas kūrėjams. Muzikantai gali naudoti DI kaip „idėjų generatorių“, kad pradėtų naują kūrinį.
-
Demokratija kūryboje. Net žmonės be muzikinių žinių gali pasitelkti DI ir kurti dainas.
Trūkumai
-
Emocijų trūkumas. Muzika yra ne tik garsų seka – tai emocijų, patirties ir istorijų perteikimas. DI gali imituoti struktūrą, bet ne visada pajėgia perteikti tikrą jausmą.
-
Originalumo klausimas. Kadangi DI mokomas iš jau egzistuojančios muzikos, jo kūriniai kartais skamba pernelyg „atpažįstamai“ ar net primena plagiatą.
-
Autorių teisės. Neaišku, kam priklauso teisės į DI sukurtą kūrinį – kūrėjui, kuris panaudojo algoritmą, ar pačiai sistemai?
Ar kūrėjai taps nereikalingi?
Greitu metu – tikrai ne. Muzika yra giliai susijusi su žmogaus patirtimi, kultūra ir emocijomis. Pavyzdžiui, daina, parašyta išgyvenus meilę, netektį ar džiaugsmą, turi emocinę vertę, kurios DI dar negali pilnai atkurti.
Tačiau DI jau dabar tampa įrankiu, padedančiu muzikantams kurti greičiau, pigiau ir kartais net įdomiau. Tikėtina, kad ateityje žmonės ir DI kurs kartu: žmogus bus emocijų, vizijos ir istorijos šaltinis, o DI – techninis pagalbininkas, gebantis pasiūlyti aranžuotes, akordus ar ritmus.
Apibendrinimas
DI muzikoje – ne grėsmė, o labiau naujas bendradarbis. Jis nepašalins muzikos kūrėjų, tačiau pakeis kūrybos procesą. Galbūt ateityje klausysimės „bendros kūrybos“ – kai dainos bus sukurtos žmogaus ir DI sinergijoje.
Muzika, kaip ir menas apskritai, yra neatsiejama nuo žmogiškojo faktoriaus. Kol žmonės trokš dalintis savo istorijomis ir jausmais, tol muzikos kūrėjai išliks nepakeičiami.