Sužinosite
Virinimas glaistytais elektrodais vadinamas rankiniu suvirinimu glaistytuoju elektrodu (MMA). Tai seniausias ir universaliausias iš lankinių suvirinimo procesų.
Suvirinimo lankas uždegamas tarp virinamų detalių ir glaistyto elektrodo. Kai išsilydžiusio metalo lašeliai pereina nuo elektrodo į suvirinimo vonelę, nuo oro jie apsaugomi dujomis, susidarančiomis iš degančio fliuso skaidymosi komponentų. Išsilydęs šlakas išplaukia į suvirinimo vonelės paviršių, apsaugodamas skystą metalą nuo oro jam pradedant stingti. Suvirinimo siūlėse, suvirintose per daug ėjimų, kiekvieną kartą prieš pradedant virinti naują siūlę, kaskart reikia pašalinti sukietėjusį šlaką. Gaminama daug įvairių rūšių elektrodų, savo sudėtyje turinčių legiruojančių elementų, kuriais suvirinimo konstrukcijai siekiama suteikti patvarumo, atsparumo ir tvirtumo. Šis procesas dažniausiai naudojamas virinant anglinių plienų konstrukcijas, laivų statyboje ir kitose pramonės šakose. Remontas ir susidėvėjusių detalių restauravimas – tai dar viena MMA proceso pritaikymo sritis. Nepaisant to, kad šis suvirinimo procesas santykinai lėtas dėl sunaudojamo laiko sudegusiems elektrodams pakeisti naujais ir šlakui pašalinti, jis ir toliau išlieka vienas iš lanksčiausių procesų, turintis pranašumą virinant sunkiau pasiekiamas vietas, atliekant montavimo darbus.
Įrengimai ir medžiagos
Elektrolankinio, pusiau automatinio suivirinimo technologija
Virinant lankiniu suvirinimu lydžiuoju elektrodu inertinėse dujose (MIG) ar lankiniu suvirinimu lydžiuoju elektrodu aktyviose dujose (MAG), kitaip dar gali būti vadinamu lankiniu suvirinimu lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose (GMAW), suvirinimo lankas dega tarp suvirinimo vielos – elektrodo ir virinamų detalių. Lankas ir suvirinimo vonelė yra apsaugomi inertinių ar aktyvių dujų. Tai labai paplitęs suvirinimo procesas, tinkantis daugelio medžiagų suvirinimui.
MIG/MAG suvirinimas yra našesnis negu lankinis rankinis suvirinimas glaistytuoju elektrodu (MMA). Virinant rankiniu suvirinimu glaistytuoju elektrodu (MMA) suvirinimo darbų našumas krenta, nes reikia keisti sudegusius glaistytus elektrodus naujais, be to, būna dideli suvirinimo medžiagų nuostoliai, nes yra išmetami sudegintų elektrodų galiukai. Iš kiekvieno perkamo glaistytų elektrodų kilogramo, jų sunaudojama tik apie 65 proc., o likusi jų dalis yra išmetama. Naudojant vientisą suvirinimo vielą ar miltelinę suvirinimo vielą, produktyvumas padidėja iki 80–95 proc. MIG/MAG suvirinimas yra lankstus ir efektyvus suvirinimo procesas, kuris plačiai naudojamas virinant įvairius plieno, aliuminio lydinių gaminius ir konstrukcijas. Naudojant miltelines suvirinimo vielas šis procesas dažnai taikomas storesnių, didesnių gabaritų gaminių suvirinimui
Litavimas kietaisiais ir minkštaisiais lydmetaliais
Litavimas
Priklausomai nuo darbinės temperatūros, skiriamas minkštasis ir kietasis litavimas. Minkštasis litavimas atliekamas, naudojant darbinę temperatūrą, žemesnę už 450 °C. Minkštasis litavimas tinka variui ir vario lydiniams, cinkui, plieno ir aliuminio bei aliuminio lydiniams; paprastai naudojamas alavo lydmetalis. Kietojo litavimo darbinė temperatūra yra virš 450 °C, tačiau neviršija 1000 °C. Kaip šilumos šaltinis paprastai naudojama liepsna. Kietasis litavimas yra dažniausia litavimo forma, jis gerai tinka daugeliui metalų. Kietasis litavimas naudojamas, pavyzdžiui, sujungiant varinius vamzdžius vonios įrangos gamybai, kietojo metalo gabalėlių pritvirtinimui prie pjūklo ašmenų ir grąžtų. Ir kietojo, ir minkštojo litavimo atveju, lydmetalis įsiurbiamas tarp paviršių, kurie sujungiami kapiliariniu principu. Todėl svarbu teisingai nustatyti atstumą tarp sujungiamų paviršių. Minkštasis ir kietasis litavimas gali būti automatizuoti, todėl dažnai naudojami serijinėje gamyboje. Litavimui nereikalinga tokia aukšta temperatūra, kaip suvirinimui, todėl kyla mažiau problemų dėl deformacijų. Litavimo siūlės yra aukštos kokybės ir turi gerą paviršiaus apdailą. Litavimui naudojama deguonies ir degiųjų dujų, paprastai acetileno ar propano, liepsna. Kad apsisaugotumėte nuo rizikos su karštomis medžiagomis rizikos, visada laikykitės saugos priemonių.
Įrengimai ir medžiagos
Litavimu sujungiami skirtingi metalai, metalai sukeramika, stiklu. Lydmetaliai – tai tokios sudieties metalų lydiniai, kutie išlydyti suvilgo jungiamųjų medžiagų paviršių, o susikristalizavę sudaro lituotą sujungimą. Lydmetalis parenkamas įvertinus jo ir lituojamųjų medžiagų fizikinių savybių skirtumus (šiluminio plėtimosi ir šilumos laidumo koeficientus, lydimosi temperatūrų skirtumus) bei cheminių savybių ypatumus (polinkį sudaryti oksidus, nitridus ar hidratus, cheminį oksidų patvarumą, oksidų susidarymo intensyvumą), medžiagos vilgumą, metališkųjų junginių tarpsluoksnių susidarymo galimybes ir sąlygas. Lydmetalio lydimosi temperatųra turi bųti žemesnė už lituojamųjų metalų; išlydytas lydmetalis turi gerai vilgyti ir pasiskleisti lituojamame paviršiuje, turėti panašų šiluminio plėtimosi koeficientą, garantuoti stiprumą ir kt