Sužinosite
Ar galime visiškai pasitikėti net artimiausiais žmonėmis?
Gyvenimas nuo pat gimimo iki mirties yra pilnas santykių ir tarpusavio sąveikų, tačiau dažnai iškyla klausimas – ar tikrai galime visiškai pasitikėti net savo šeima? Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad šeima yra saugiausia vieta, tačiau realybėje ne visi tėvai elgiasi besąlygiškai geranoriškai. Kartais net ir tie, kurie atrodo paslaugūs ir rūpestingi, gali pasitelkti manipuliacijas savo naudai.
Altruizmas neretai tampa psichologiniu ginklu. Padėdami kitiems, galime įtakoti jų sprendimus, skatinti jausmą, kad jie mums kažką skolingi. Tokiu būdu žmonės tampa priklausomi, o „gerumas“ ilgainiui virsta paslėpta kontrolės forma.
Tėvų lūkesčiai ir manipuliacijos
Pirmieji žmonės, su kuriais susiduriame ir iš kurių mokomės gyvenimo modelių, yra mūsų tėvai. Dažnai vaikų gimimas susijęs ne tik su natūraliu šeimos kūrimu, bet ir su pasąmoniniu siekiu patenkinti tam tikrus psichologinius ar net finansinius poreikius. Kai kurie tėvai tikisi, kad vaikai išpildys jų neįgyvendintas svajones, sieks jų nepasiektų tikslų.
Tokiose šeimose nuo mažens įskiepijamos tėvams palankios vertybės, kurios padeda jiems vėliau valdyti vaikų gyvenimus. Vietoj to, kad vaikui būtų suteikta laisvė formuoti savo asmenybę, jis auginamas kaip tam tikras „projektas“, o suaugęs gali tapti priklausomas nuo tėvų lūkesčių ir jų nuomonės.
Kaip atpažinti, kad esate tėvų manipuliacijos auka?
Yra keli pagrindiniai manipuliacijos būdai, kuriuos naudoja tėvai, siekdami kontroliuoti suaugusius vaikus:
1. Skolos už gyvenimą priminimas
Kai kurie tėvai naudoja emocinį šantažą, priversdami vaikus jaustis skolingais už tai, kad jie apskritai buvo atvesti į pasaulį. Tokios frazės kaip „Aš tave pagimdžiau, o tu net nesirūpini manimi“ gali sukelti kaltės jausmą, dėl kurio vaikas nuolat jaučia pareigą įtikti tėvams.
2. Finansinė manipuliacija
Vaikystėje vaikas pats nepasirenka, ką jis valgys, kokius drabužius dėvės ar kokius daiktus gaus. Tėvai sprendžia už jį ir dažnai vėliau tą panaudoja kaip argumentą manipuliacijai: „Mes tiek į tave investavome, o dabar nenori padėti?“ Tokia strategija sukuria įsipareigojimo jausmą, kurį sunku sulaužyti.
3. Emocinis priklausomumas
Kai kurie tėvai kuria aplinką, kurioje vaikas tampa visiškai priklausomas nuo jų sprendimų. Tai gali būti daroma dviem būdais: nuolat žeminant ir menkinant vaiko pasitikėjimą savimi arba priešingai – visiškai jį lepinant, neleidžiant tapti savarankišku. Abu metodai užtikrina, kad vaikas jausis bejėgis priimti svarbius sprendimus be tėvų įsikišimo.
4. Psichologinis šantažas
Kai vaikas nori nutolti nuo tėvų kontrolės, jie gali griebtis kraštutinių priemonių – grasinti, kad susirgs, nebeišgyvens be jo pagalbos arba net užsiminti apie savižudybę. Tokios manipuliacijos sukelia stiprų kaltės jausmą, priverčia vaiką likti tėvų gyvenime prieš savo valią.
Tėvai kaip savanaudiškumo pavyzdys?
Ekonomiškai silpnesnėse šeimose vaikai kartais tampa darbo jėga. Kai kurie tėvai sąmoningai augina dideles šeimas tam, kad turėtų, kas juos išlaikys. Tokiais atvejais vaikų poreikiai yra ignoruojami – jie negauna tinkamo išsilavinimo, nes yra priversti dirbti namuose. Tai sukuria uždarą ciklą, iš kurio ištrūkti labai sunku.
Kaip atsikratyti manipuliacijų ir tapti savarankišku?
Jeigu pastebite, kad jūsų gyvenimą stipriai veikia tėvų įtaka, verta pagalvoti apie šiuos dalykus:
- Savęs pažinimas – suprasti, ko iš tikrųjų norite jūs, o ne ką jums primetė kiti.
- Ribų nustatymas – mokėjimas pasakyti „ne“ yra svarbus žingsnis į nepriklausomybę.
- Emocinės paramos paieška – kartais naudinga pasikalbėti su psichologu, kad išsiaiškintumėte savo vidinius blokavimus.
Išvada
Tėvai nėra visada neklystantys ar vien tik besąlygiškai mylintys – jie taip pat turi savo lūkesčius, troškimus ir kartais nesąmoningai naudoja manipuliacijas. Svarbiausia yra suprasti, kad kiekvienas žmogus turi teisę gyventi savo gyvenimą, neįsipareigodamas tenkinti kitų žmonių poreikių. Tik suvokus savo vertę ir nustatant aiškias ribas galima išsivaduoti iš manipuliacijos grandinės ir gyventi autentišką gyvenimą.