Pr. Bal 15th, 2024

Nekilnojamojo turto rinkos plėtra per pastaruosius 25 metus: iššūkiai ir perspektyvos

Per pastaruosius 25 metus Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka patyrė didžiulius pokyčius, pradedant nuo mažos būstų pasiūlos ir nepalankių kreditavimo sąlygų ir baigiant reikšmingu augimu. Statomų butų skaičius išaugo daugiau nei 10 kartų, o būsto rinkos aktyvumas beveik 4 kartus. Kreditavimo palūkanos sumažėjo iki vienaženklio skaičiaus, o modernūs biuro pastatai ir prekybos centrai daugėjo šimtais.

1. Nekilnojamojo turto rinkos formavimasis: 1998–2000 m.

Pirmieji 2000-ieji žymi Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžią. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų gyventojai dažniausiai būstą įsigydavo iš asmeninių santaupų. Šiame etape pradėta vystyti komercinę statybą, o kiekvienas naujas statinys turėjo didelę reikšmę rinkai.

2. Nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo kaita: nuo augimo iki krizės

Pradėjus formuotis Lietuvos NT rinkai 1998–2000 m., gyventojai dažniausiai pirko būstą už asmenines santaupas dėl nepalankių kreditavimo sąlygų. Investuotojai tuo metu pradėjo vystyti komercinę statybą, o kiekvienas naujas objektas turėjo didelę reikšmę rinkai. Tai buvo svarbus etapas šalies nekilnojamojo turto sektoriaus vystymuisi.

3. Būsto kainų ir įperkamumo svyravimai Vilniuje: tendencijos ir perspektyvos

Pradžioje Vilniuje kasmet statydavo apie 300–500 butų, o nuo 2003 m. prasidėjus statybų bumui, šis skaičius išaugo dešimt kartų, siekiant 4 000–5 000 butų per metus. Šis augimas tęsėsi iki pasaulinės finansinės krizės, po kurios sekė stagnacijos laikotarpis, bet vėliau vėl atsigavo aktyvi plėtra.

4. NT rinkos griūtis: iššūkiai ir pokyčiai

Per pastaruosius 25 metus Lietuvos NT rinka išgyveno didžiulius pokyčius: nuo mažos būstų pasiūlos ir prastų kreditavimo sąlygų iki reikšmingo augimo. Statomų butų skaičius išaugo daugiau nei 10 kartų, o būsto rinkos aktyvumas – beveik 4 kartus. Kreditavimo palūkanos sumažėjo iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiški biuro pastatai ir prekybos centrai daugėjo šimtais.

5. Nekilnojamojo turto rinkos griūtis: iššūkiai ir perspektyvos

Per pastaruosius 25 metus Lietuvos NT rinka išgyveno didžiulius pokyčius, nuo mažos būstų pasiūlos ir prastų kreditavimo sąlygų iki reikšmingo augimo. Nepaisant plėtotojų pastangų didinti naujų būstų pasiūlą, 2004–2007 m. laikotarpiu Lietuvos NT rinkoje buvo fiksuotas didelis kainų augimas – butų kainos didmiesčiuose išaugo tris kartus, o būsto įperkamumas smarkiai pablogėjo.

Per laikotarpį nuo 1998 iki 2022 metų būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje patyrė svyravimus: nuo galimybės įsigyti 5,5 kv. m būsto 1998 m. iki 3,1 kv. m 2007 m., ir vėl išaugo iki 6,6 kv. m 2022 m. Tai atspindi būsto kainų ir vidutinių atlyginimų santykio pokyčius per šį laikotarpį.

NT Kainų kilimas: Jei ekonominė situacija stabilizuojasi, palūkanų normos išlieka žemos, paklausa didėja, o pasiūla išlieka ribota arba sumažėja, gali būti stebimas NT kainų kilimas. Tai gali būti dėl investicijų į nekilnojamąjį turtą pritraukimo, gyventojų perkamojo pajamų augimo arba kitiems pozityviems ekonominės veiklos rodikliams.

  • Paklausos didėjimas dėl investicijų: Jei Lietuvoje ir tarptautiniu mastu pasitvirtina teigiamos ekonominės prognozės ir palankios sąlygos investuoti į NT, tai gali padidinti paklausą NT rinkoje. Investuotojai gali ieškoti saugesnių investicijų būdui, tokiu kaip nekilnojamojo turto investicijos.
  • Pirmo būsto perkantys jauni žmonės: Jei jaunimas, ypač pirmo būsto perkantys asmenys, turi stabilias darbo vietas ir geresnę perkamąją galią, tai gali padidinti NT paklausą. Šis scenarijus yra įmanomas, jei jauni žmonės turi palankias paskolų sąlygas ir yra pasiruošę įsipareigoti ilgalaikiam NT įsigijimui.

Interesas dėl miesto ir kaimo sodybų: Nuo pandemijos pradžios pastebima didesnė paklausa dėl miesto ir kaimo sodybų. Jei šis trendas išliks ir toliau, tai gali paveikti NT rinką, didindamas paklausą miesto ar kaimo teritorijose, kurių iki šiol buvo mažiau populiaru.

NT Kainų kritimas: Jei ekonominė situacija nesistabilizuoja ar net blogėja, palūkanų normos kyla, paklausa mažėja arba perkamumo galimybės yra ribotos, NT kainos gali kristi. Tai gali būti dėl didesnio pajamų sumažėjimo, prastėjančios darbo rinkos, ar kitų ekonomikos problemų.

  • Paklausa mažėja dėl ekonominio nuosmukio: Jei ekonominė situacija pablogėja dėl įvairių veiksnių, tokių kaip padidėjęs nedarbas, nuosmukis arba geopolitiniai įvykiai, tai gali sumažinti NT paklausą. Žmonės gali atidėti didesnius pirkimus, o investuotojai gali susilaikyti nuo NT investicijų dėl didesnio rizikos lygio.