Sužinosite
Telefoninis sukčius gali kalbėti sklandžiai lietuviškai, būti mandagus, žinoti jūsų vardą ir minėti jūsų banką. Todėl apgaulę pagal balsą atpažinti sunku. Daug lengviau ją atpažinti pagal tai, ko iš jūsų prašoma ir kaip greitai to norima.
Pirmas ženklas yra skuba
Beveik kiekviena telefoninio sukčiavimo schema remiasi laiku. „Jūsų sąskaitoje vyksta įtartina operacija“, „jūsų vardu imamas kreditas“, „artimasis pateko į avariją“. Žmogui sakoma, kad veikti reikia dabar, kol nevėlu. Tikros institucijos taip nedirba: įtartiną operaciją bankas gali sustabdyti pats, ir tam nereikia, kad jūs ką nors skubiai darytumėte.
Jei per pirmąją minutę girdite žodžius „skubiai“, „nedelsiant“ ar „kitaip prarasite“, tai jau pakankama priežastis sustoti. Skuba reikalinga tam, kad nespėtumėte pasitarti su artimaisiais ar paskambinti į banką patys, todėl kiekviena minutė pertraukos dirba jūsų naudai.
Rodomu numeriu pasitikėti negalima
Rodomą numerį sukčiai gali suklastoti, tad ekrane kartais matyti net tikras įstaigos numeris. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, Lietuvos operatoriai blokuoja iš užsienio ateinančius skambučius su lietuviškais numeriais, kai abonentas nėra išvykęs, tačiau dalis apgaulingų skambučių vis tiek pasiekia žmones.
Praleistą ar jau pasibaigusį skambutį verta patikrinti: pažiūrėkite, ką apie numerį rašo kiti. Tarp naujausių atsiliepimų apie telefono numerius matyti, kokiomis istorijomis žmonės dalijasi dabar. Pavyzdžiui, apie skambintoją, kuris prisistatė Registrų centro darbuotoju, atliekančiu rinkos tyrimą, bet nepasakė nei vardo, nei pavardės. Arba apie SMS dėl registracijos pas gydytoją, kurios žmogus nedarė. Tokie įrašai padeda atpažinti schemą, kai ji pasiekia ir jus.
Ko sukčius paprašys anksčiau ar vėliau
Bet kokio scenarijaus pabaiga būna panaši. Jūsų paprašys bent vieno iš šių dalykų:
- pasakyti iš SMS gautą kodą arba Smart-ID patvirtinimo kodą;
- įsidiegti programėlę, „kad specialistas padėtų“, dažnai nuotolinio valdymo įrankį;
- pervesti pinigus į kitą sąskaitą ar perduoti grynuosius kurjeriui;
- patvirtinti mokėjimą banko programėlėje, nors nieko nepirkote.
Nuotolinio valdymo programėlė leidžia skambintojui matyti jūsų ekraną ir pačiam spaudinėti mygtukus, todėl pagal nepažįstamo žmogaus nurodymus jos diegti negalima. Patvirtinimas banko programėlėje taip pat nėra formalumas: juo leidžiate atlikti operaciją, kurią sukčius jau paruošė.
Lietuvos bankas primena, kad prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenų neprašo nei bankai, nei teisėsaugos atstovai. Vos išgirdę tokį prašymą, galite drąsiai padėti ragelį.
Ką atsakyti, kad pokalbis baigtųsi
Nebūtina ginčytis ar aiškintis. Užtenka pasakyti vieną iš šių sakinių:
- „Paskambinsiu į banką pats, oficialiu numeriu.“
- „Kodų telefonu nesakau.“
- „Pirmiausia pasitarsiu su šeima.“
Tikras darbuotojas tokį atsakymą priims ramiai. Jei skambintojas ima spausti dar labiau, tai dar vienas sukčiavimo ženklas.
Po pokalbio
Jei skambutis buvo įtartinas, kitiems padės trumpas jūsų įrašas: įveskite numerį į telefono numerio patikrinimo paiešką ir pažymėkite kategoriją „Įtartinas arba galimas sukčiavimas“. Skambutį taip pat verta aprašyti Nacionalinio kibernetinio saugumo centro formoje. O jei spėjote pasakyti kodą ar patvirtinti operaciją, nedelsdami skambinkite į savo banką ir praneškite policijai per epolicija.lt.