Pirmieji nėštumo požymiai ir jų reikšmė

Nėštumas – vienas reikšmingiausių moters gyvenimo etapų, kupinas džiaugsmo, lūkesčių ir nerimo. Daugelis moterų pastebi tam tikrus kūno ir emocinės būklės pokyčius dar prieš atlikdamos nėštumo testą. Šie pokyčiai, vadinami nėštumo požymiais, gali būti subtilūs arba akivaizdūs, trumpalaikiai ar trunkantys ilgiau. Svarbu suprasti, kurie požymiai yra dažni, kada jie atsiranda ir ką jie reiškia.

1. Kas yra nėštumo požymiai?

Nėštumo požymiai – tai fiziologiniai ir emociniai pokyčiai, atsirandantys dėl hormoninių pasikeitimų moters organizme po apvaisinimo. Kai kiaušialąstė apvaisinama ir įsitvirtina gimdos gleivinėje, organizmas pradeda gaminti hormoną žmogaus chorioninį gonadotropiną (hCG). Šis hormonas yra atsakingas už daugelį tipinių nėštumo požymių.

2. Ankstyvieji nėštumo požymiai

Dauguma moterų pirmuosius požymius pastebi dar iki menstruacijų vėlavimo arba netrukus po to. Štai dažniausi ankstyvieji nėštumo požymiai:

2.1 Menstruacijų vėlavimas

Vienas aiškiausių ir dažniausiai pastebimų nėštumo ženklų yra vėluojančios menstruacijos. Jei ciklas yra reguliarus, net kelių dienų vėlavimas gali būti ženklas, kad įvyko apvaisinimas. Tačiau menstruacijų nebuvimas gali būti sąlygotas ir streso, ligų ar hormoninių sutrikimų, tad tai ne visada reiškia nėštumą.

2.2 Krūtų jautrumas ir padidėjimas

Dėl hormoninių pokyčių krūtys tampa jautresnės, patinsta ar net skauda. Areolės – tamsesnės srities aplink spenelius – gali patamsėti ir padidėti. Šie pokyčiai pastebimi jau po kelių savaičių nuo pastojimo.

2.3 Nuovargis ir mieguistumas

Padidėjęs progesterono kiekis organizme skatina mieguistumą. Be to, organizmas pradeda intensyviai dirbti palaikydamas naują gyvybę, todėl moteris jaučiasi pavargusi net po ilgo poilsio.

2.4 Pykinimas (rytinė liga)

Pykinimas, kuris dažniausiai pasireiškia rytais, yra vienas iš geriausiai žinomų nėštumo požymių. Jis gali prasidėti jau po 2–4 savaičių po apvaisinimo ir kartais trunka iki antrojo trimestro. Kai kurioms moterims pasireiškia ir vėmimas, nepakantumas kvapams ar tam tikriems maisto produktams.

2.5 Dažnas šlapinimasis

HCG ir padidėjusi gimda daro įtaką šlapimo pūslei – moterys dažnai pastebi, kad reikia dažniau eiti į tualetą. Tai dažniausiai prasideda po 6 nėštumo savaitės.

2.6 Nuotaikų kaita

Hormonų svyravimai gali paveikti emocinę būklę – moterys tampa jautresnės, irzlesnės ar net patiria depresijos epizodų. Tai visiškai normalu, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į ilgalaikius psichologinius pokyčius.

2.7 Padidėjęs seilėtekis

Nors tai retesnis požymis, kai kurios moterys pastebi gausesnį seilėtekį pirmosiomis nėštumo savaitėmis. Tai taip pat siejama su pykinimu ir hormoniniais pokyčiais.

2.8 Galvos svaigimas ir kraujospūdžio pokyčiai

Kai kurioms moterims gali svaigti galva, ypač keičiant kūno padėtį (pvz., staigiai atsistojus). Tai gali būti dėl sumažėjusio kraujospūdžio ar cukraus kiekio kraujyje.

3. Netradiciniai ar retesni požymiai

Ne visos moterys patiria tipiškus simptomus. Kartais nėštumo požymiai gali būti netikėti ar nesusiję su įprastais stereotipais:

• Kraujavimas implantacijos metu – tai lengvas, rausvas ar rudas kraujavimas, pasireiškiantis 6–12 dienų po apvaisinimo. Jis skiriasi nuo menstruacijų ir trunka trumpai.

• Padidėjęs uoslės jautrumas – kvapai, kurie anksčiau buvo neutralūs ar malonūs, gali staiga tapti nepakeliami.

• Padidėjęs apetitas ar keisti potraukiai – moterys gali norėti maisto, kurio anksčiau nemėgo, arba patirti potraukį neįprastiems dalykams, pvz., ledui ar kreidai.

• Vidurių užkietėjimas – sulėtėjusi žarnyno veikla dėl progesterono poveikio gali sukelti virškinimo problemų.

• Pilvo pūtimas – daugelis moterų pastebi, kad pilvas tampa pilnesnis jau ankstyvuoju laikotarpiu, nors gimda dar nėra išaugusi.

4. Kada atlikti nėštumo testą?

Nors kai kurie simptomai gali būti ryškūs, vienintelis būdas įsitikinti, ar tikrai esate nėščia, – atlikti nėštumo testą. Dauguma testų gali parodyti rezultatą jau po 10–14 dienų po pastojimo, tačiau tiksliausi rezultatai gaunami atliekant testą po praleistų menstruacijų.

Kraujo tyrimas vs. namų nėštumo testas

• Namų testai matuoja hCG kiekį šlapime. Jie patogūs, bet kartais gali duoti klaidingai neigiamą rezultatą, jei atliekami per anksti.

• Kraujo tyrimas nustato tikslesnį hCG kiekį kraujyje ir gali aptikti nėštumą anksčiau nei šlapimo testas.

5. Kada kreiptis į gydytoją?

Jei įtariate nėštumą ar gavote teigiamą testo rezultatą, svarbu kuo greičiau kreiptis į ginekologą. Ankstyva medicininė priežiūra padeda užtikrinti sveiką nėštumo eigą, leidžia stebėti vaisiaus vystymąsi ir suteikia svarbią informaciją apie mitybą, vitaminus bei gyvenimo būdą.

Taip pat reikėtų nedelsti kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia šie simptomai:

• Stiprus kraujavimas;

• Staigus, aštrus pilvo skausmas;

• Karščiavimas;

• Stiprus galvos skausmas, neryškus matymas;

• Alpimo pojūtis ar traukuliai.

Šie simptomai gali rodyti negimdinį nėštumą ar kitus sveikatos sutrikimus.

6. Nėštumo požymiai vs. priešmenstruacinis sindromas (PMS)

Daugelis ankstyvųjų nėštumo požymių primena priešmenstruacinį sindromą:

Svarbu įsidėmėti: jei nesate tikra, visada verta atlikti testą.

7. Psichologinis nėštumo aspektas

Be fizinių simptomų, nėštumas atneša ir emocinių pokyčių. Džiaugsmas, nerimas, netikrumas dėl ateities – visos šios emocijos yra natūralios. Kai kurios moterys net patiria vadinamąjį „intuityvų žinojimą“ – pojūtį, kad jos yra nėščios, dar prieš pasireiškiant akivaizdiems simptomams.

Taip pat egzistuoja psichologinis reiškinys vadinamas „psichologiniu nėštumu“ (pseudocyesis), kai moteris jaučia visus nėštumo simptomus, tačiau realaus vaisiaus nebūna. Tai reikalauja psichologo ar psichiatro įsikišimo.