Sužinosite
Kuriuose gyvūnuose slypi daugiausia sumanumo, o kurie iš jų geriausiai prisitaiko prie žmogaus aplinkos? Nors ilgai atrodė, kad protiniu požiūriu žmonės yra aiškiai atskirti nuo kitų rūšių, vis daugiau žinių apie gyvūnų elgesį rodo ką kita. Kai kurie augintiniai ir laukiniai gyvūnai stebina atmintimi, gebėjimu mokytis ir problemų sprendimu.
Išmaniausi augintiniai
Gyvūnų protingumą sunku matuoti vienu vieninteliu būdu. Dar sunkiau juos lyginti tarpusavyje, kai kalbame apie skirtingas rūšis. Vis dėlto yra keletas augintinių, kurie nuolat minimi kaip ypač sumanūs.
Afrikiniai pilkieji papūgai
Šie paukščiai laikomi vienais protingiausių visame gyvūnų pasaulyje. Jie ypač garsėja gebėjimu suprasti žmogaus kalbą ir tiksliai atkartoti girdėtus garsus.
Tačiau jų stiprybės tuo nesibaigia. Jie puikiai sprendžia užduotis, gerai įsimena informaciją ir kartais net pranoksta mažo vaiko pažintinius gebėjimus. Kai kurie stebėjimai leidžia manyti, kad dalis šių paukščių labai greitai atpažįsta daiktus, įsimena raštus ir randa sprendimus sparčiau nei vidutinis penkiametis.
Kiaulės
Iš pirmo žvilgsnio tai gali skambėti netikėtai, bet kiaulės priklauso prie itin sumanių gyvūnų. Jos dažnai nustebina ne tik savo atmintimi, bet ir gebėjimu orientuotis aplinkoje.
Tyrimai rodo, kad jų erdvinis suvokimas ir įsiminimo gebėjimai gali būti panašūs į žmogaus mažylio. Be to, kiaulės pasižymi gerai išvystyta socialine ir emocine raiška. Jos bendrauja ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais gyvūnais. Dėl to jos laikomos ne tik geri ūkio gyvūnai, bet ir gana tinkamais augintiniais.
Šunys
Šunų šeimininkai puikiai žino, kad ištikimybė nėra vienintelis jų privalumas. Šunys taip pat laikomi vienais protingiausių gyvūnų, kuriuos žmonės laiko namuose.
Vidutinis šuo savo intelektu dažnai lyginamas su dvimečiu vaiku, nors skirtumai tarp veislių gali būti labai dideli. Vienos veislės greičiau perpranta komandas, kitos lengviau mokosi sudėtingų užduočių. Ypač išsiskiria aviganiai, pudeliai, vokiečių aviganiai ir auksaspalviai retriveriai. Dėl savo imlumo jie sėkmingai parengiami vedliais, tarnybiniais ar pagalbiniais šunimis. Be to, jie geba atpažinti žodžius, reaguoti į emocijas ir kartais nepaprastai drąsiai ginti savo žmones.
Katės
Į protingiausių augintinių sąrašą patenka ir paprasta naminė katė. Tai savarankiški gyvūnai, kurie dažnai patys randa sprendimus ir puikiai orientuojasi savo aplinkoje.
Katės gerai įsimena svarbią informaciją, kuri padeda joms išgyventi ir prisitaikyti. Jos vertinamos dėl gebėjimo veikti nepriklausomai, o tai patinka žmonėms, ieškantiems neįkyraus, bet sumanaus kompaniono. Tarp naminių kačių išsiskiria Abisinijos veislė. Ji dažnai minima kaip viena gabių mokytis ir daryti išvadas.
Žiurkės ir pelės
Nors šie maži graužikai dažnai vertinami visai nepelnytai, jų gebėjimai stebina. Silpnesnis regėjimas jiems netrukdo puikiai įsiminti kelią ir spręsti užduotis.
Žiurkės ir pelės nesunkiai įveikia labirintus bei sudėtingus bandymus. Dėl to jos dažnai naudojamos laboratorijose. Vis dėlto namuose auginami graužikai gali parodyti ir kitą savo pusę. Jiems būdingas žaismingumas, prisirišimas ir gebėjimas reaguoti į žmogaus dėmesį. Kai kurie stebėjimai rodo, kad jas pakutenti net prajuokina. Tai tik dar kartą primena, kad jų protas ir jausmai yra sudėtingesni, nei įprasta manyti.
Protingiausi laukiniai gyvūnai
Kalbant apie gyvūnų intelektą, nereikėtų pamiršti ir laukinių rūšių. Jos gal ir nėra tinkamiausios auginti namuose, tačiau jų sumanumas dažnai pribloškia.
Didžiosios žmogbeždžionės
Prie artimiausių žmogaus giminaičių priskiriamos gorilos, orangutanai ir šimpanzės. Ypač šimpanzės laikomos vienomis protingiausių laukinių rūšių.
Jos kuria sudėtingas socialines grupes, naudoja įrankius ir pasižymi individualiu elgesiu. Be to, šios žmogbeždžionės geba atpažinti save ir suprasti aplinką ne tik paviršutiniškai. Nelaisvėje jos gali išmokti žmogaus ženklų ar žodžių, taip pat suprasti abstraktesnes sąvokas. Vis dėlto geriausiai jos jaučiasi ten, kur turi daugiau erdvės ir natūralių dirgiklių.
Delfinai
Delfinai dažnai laikomi jūros pasaulio intelektualais. Jų smegenys yra didelės, o santykis tarp smegenų ir kūno masės priklauso prie aukščiausių gyvūnijoje.
Nors jie nekalba žmogaus kalba, jų bendravimo sistema yra sudėtinga. Delfinai buriasi į grupes, naudoja įrankius ir perduoda tam tikrus elgesio modelius vieni kitiems. Kartais tai būna net visai nebūtini, bet išmokti socialiniai įpročiai. Tokie stebėjimai rodo, kad jų gebėjimas mokytis ir perimti elgesį yra labai aukštas.
Dramblys
Dramblių didybė matoma ne tik jų dydyje. Jie turi didžiausias smegenis tarp sausumos žinduolių.
Šie gyvūnai garsėja nepaprasta atmintimi. Jų nervų tinklas ypač svarbus ilgalaikiam kelių, vandens telkinių ir maitinimosi vietų įsiminimui. Tai gali būti gyvybiškai svarbu vietovėse, kur dažnai trūksta vandens. Dramblių gebėjimas prisiminti padeda jiems išgyventi ir saugiai judėti didelėse teritorijose.
Varnos
Varnos dažnai laikomos vienais protingiausių paukščių pasaulyje. Nors jos gal ir neatrodo tokios išraiškingos kaip kai kurios kitos rūšys, jų gebėjimas prisitaikyti yra įspūdingas.
Jos puikiai sprendžia užduotis, ypač kai reikia įveikti netikėtus iššūkius miesto ar kaimo aplinkoje. Yra užfiksuota atvejų, kai šios varninės paukštės naudojo sudėtingus įrankius, kad pasiektų paslėptą maistą. Kiti stebėjimai rodo, jog jos sugeba panaudoti paprastus objektus maistui išgauti. Labai įdomūs ir jų sprendimai, padedantys saugiai pasinaudoti automobilių judėjimu riešutams ar kietiems vaisiams sutraiškyti.
Voverės
Nors voverės atrodo greitos, lengvos ir truputį chaotiškos, jų elgesys yra gerokai labiau apgalvotas. Jos puikiai prisitaiko aplinkoje, kur gausu plėšrūnų.
Pilkųjų voverių maisto kaupimo įpročiai tai patvirtina labai aiškiai. Jos sukaupia atsargas žiemai, paslepia jas skirtingose vietose ir taip sumažina riziką viską prarasti. Neretai jos įrengia ir netikras slėptuves, kad suklaidintų vagis. Lizdus jos stato aukštai medžiuose, kur saugiau nuo pavojų. Toks elgesys rodo, kad voverės ne tik greitos, bet ir strategiškai mąstančios.
Prie protingiausių gyvūnų verta paminėti ir aštuonkojus. Jų prisitaikymas prie aplinkos yra išskirtinis, todėl tiksliai įvertinti jų protinius gebėjimus nėra lengva. Aštuonkojai turi dideles smegenis ir daugiau neuronų nei žmogus. Dalis jų yra ne galvoje, o ilguose čiuptuvuose. Dėl to jų galūnės tarsi veikia savarankiškai. Yra pastebėta, kad net atskirtos galūnės dar ilgai juda ir gali tempti maistą link vietos, kur būtų burna. Šie gyvūnai taip pat kuria slėptuves iš kokosų kevalų ir moka maskuotis spalvotais akmenimis, kad pasislėptų nuo plėšrūnų.