Tr. Geg 29th, 2024

Atrodo, kad netikėti mokslininkų atradimai tikrai egzistuoja!

Vienas mokslininkų tyrimas iš tikrųjų parodė, kad atsisakius pusryčių ir praktikuojant intermitentinį badavimą gali būti išsaugotas geresnis regėjimas vyresniame amžiuje. Ši studija buvo atlikta su pelėmis ir buvo publikuota žurnale “Cell Metabolism” 2020 m.

Tyrimas parodė, kad intermitentinis badavimas padidino energijos išteklius organizme, sumažino uždegimą ir pagerino medžiagų apykaitą, kas galėjo prisidėti prie pagerinto regėjimo. Taigi, remiantis šiuo tyrimu, atrodo, kad intermitentinis badavimas gali turėti teigiamų poveikių ne tik medžiagų apykaitai, bet ir regėjimui.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad šis tyrimas buvo atliktas su pelėmis, o ne su žmonėmis. Todėl reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima tiksliai nustatyti, ar intermitentinis badavimas gali turėti panašų poveikį žmonių regėjimui. Be to, reikia pasitarti su specialistu, prieš pradedant bet kokius pokyčius savo mityboje.

Tyrimas, atliktas Pietų Korėjos universiteto ir atvirame JAV prieigos žurnale “BMJ Nutrition, Prevention & Health” paskelbtas 2021 m. rugpjūčio mėnesį, parodė, kad intermitentinio badavimo praktika gali sumažinti amžinės makulos degeneracijos (AMD) riziką.

AMD yra regos sutrikimo būklė, susijusi su senėjimu, kai dėl makulinių pigmentų arba regos pigmento baltymų, esančių akies makuliniame regione, susidaro pažeidimai. Ši būklė yra viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių regėjimo praradimą vyresniame amžiuje.

Šiame tyrime dalyvavo daugiau kaip 2000 suaugusių žmonių, kuriems buvo atlikta oftalmologinė diagnozė ir mitybos apklausa. Rezultatai parodė, kad žmonės, kurie praktikavo intermitentinį badavimą (nevalgė pusryčių ar pusryčiavo vėlai), turėjo 14% mažesnę AMD riziką, lyginant su žmonėmis, kurie valgė pusryčius kiekvieną dieną.

Tačiau, kaip minėjau ankstesniame atsakyme, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šis tyrimas turi savo trūkumų ir reikalingi papildomi tyrimai, kad būtų patvirtinti jo rezultatai. Be to, reikia prisiminti, kad mityba ir intermitentinio badavimo praktika turi būti derinama su sveika gyvensena, kuri apima fizinį aktyvumą ir kiti sveiki įpročiai. Prieš pradėdami bet kokius pokyčius savo mityboje ir gyvensenoje, visada geriausia kreiptis į specialistą.

Tyrimas:

Tyrimas buvo atliktas su 4,5 tūkst. suaugusių žmonių, kuriems buvo atlikta oftalmologinė diagnozė ir kurie buvo stebimi per tris metus. Mokslininkai nustatė, kad dalyviai, kurie nevalgė pusryčių, turėjo mažesnę amžinės makulos degeneracijos (AMD) riziką, lyginant su dalyviais, kurie pusryčiavo bent kartą per savaitę.

Rezultatai rodo, kad intermitentinio badavimo praktika gali būti naudinga ne tik medžiagų apykaitai, bet ir regėjimo sveikatai. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šis tyrimas turi savo trūkumų ir reikalingi papildomi tyrimai, kad būtų patvirtinti jo rezultatai. Be to, reikia prisiminti, kad mityba ir intermitentinio badavimo praktika turi būti derinama su sveika gyvensena, kuri apima fizinį aktyvumą ir kiti sveiki įpročiai. Prieš pradėdami bet kokius pokyčius savo mityboje ir gyvensenoje, visada geriausia kreiptis į specialistą.

Iš gautų rezultatų matyti:

Kad 25 proc. visų tyrimo dalyvių susidūrė su amžinės makulos degeneracija (AMD), o protarpinį pasninkavimą praktikuojantys ir nepusryčiaujantys tyrimo dalyviai turėjo mažesnę AMD riziką, ypač jaunesniems nei 70-ies metų asmenims ir miestų gyventojams. Tai yra svarbus įžvalga, kuri gali padėti suprasti, kaip intermitentinis badavimas gali būti naudingas ne tik medžiagų apykaitai, bet ir regėjimo sveikatai.

Tačiau, kaip ir minėjau anksčiau, reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima patvirtinti šį ryšį ir geriau suprasti, kaip intermitentinis badavimas gali paveikti regėjimo sveikatą. Be to, kaip minėjote, didelis dalyvių skaičius vis dar susiduria su AMD, todėl svarbu ieškoti prevencinių priemonių ir gydymo būdų, kad būtų galima kovoti su šia liga. Prieš pradedant bet kokius pokyčius savo mityboje ir gyvensenoje, visada geriausia kreiptis į specialistą.