Sužinosite
Ar tikrai miegodami praryjame vorus? Šis gąsdinantis teiginys sklando jau seniai, bet jis labiau primena mitą nei tikrovę. Pažvelkime į šią istoriją paprastai ir be nereikalingos baimės.
Ar miegodami iš tiesų praryjame vorus?
Trumpas atsakymas yra ne. Tikimybė, kad žmogus per visą gyvenimą netyčia prarytų bent vieną vorą, yra beveik lygi nuliui.
Vorai paprastai patys nesiveržia prie miegančio žmogaus. Jiems jis nėra viliojantis taikinys. Atviras burnos plyšys, judesiai, kvėpavimas ir garsai jiems veikiau signalizuoja pavojų.
Iš kur atsirado šis mitas?
Šios istorijos ištakos siejamos su vienu senu žiniasklaidos straipsniu, kuriame tyčia buvo pateiktas melagingas teiginys. Jame buvo rašoma, kad žmonės per metus miegodami neva praryja aštuonis vorus.
Tokiu teiginiu buvo norėta parodyti, kaip lengvai žmonės patiki informacija vien todėl, kad ją perskaito. Net jei ji skamba keistai ar mažai tikėtinai.
Ironiška tai, kad daug kas tą melagingą teiginį priėmė kaip faktą. Vėliau jis pradėjo gyventi savarankišką gyvenimą ir virto vienu populiariausių miesto legendų pavyzdžių.
Kas ko labiau bijo
Daug žmonių vorų nemėgsta ir jų vengia. Tačiau patys vorai žmogaus paprastai bijo daug labiau.
Jie aplinką jaučia per virpesius. Miegantis žmogus skleidžia jų akimis tikrą triukšmo ir judesio lauką. Kvėpavimas, širdies plakimas, vartymasis, knarkimas ir kiti garsai vorams aiškiai rodo, kad čia geriau nesirodyti.
Dėl to vorai dažniau renkasi ramius, tamsius ir nelankomus namų kampus. Ten jie jaučiasi saugiau ir gali rūpintis savo tinklais.
Vorai prisitaikę išgyventi, o ne klaidžioti į burnas
Vorų kūnas ir elgsena skirti išlikimui. Jie geba gyventi labai skirtingose vietose, nuo sausų dykumų iki drėgnų miškų.
Be to, jie moka taupyti drėgmę. Jų išorinis kūnas padeda mažinti vandens netekimą. Kaip ir kiti sausumoje gyvenantys gyvūnai, vorai kvėpuoja deguonį ir išskiria anglies dioksidą.
Tam jie naudoja specialias kvėpavimo struktūras. Jų jutimo plaukeliai taip pat labai svarbūs. Jie padeda suprasti, kas vyksta aplinkui, atpažinti kitus gyvūnus ir net aptikti oro sudėties pokyčius.
Kaip vorai mato pasaulį
Vorų pasaulis labai skiriasi nuo mūsų. Jie aplinką suvokia kitaip, nes remiasi ne tik rega.
Judėti jiems padeda aštuonios mažos kojos. Tuo pat metu jie puikiai pagauna vibracijas ir cheminius signalus. Dėl to gali pastebėti menkiausius judesius, pavyzdžiui, vabzdį tinkle.
Jie taip pat jaučia oro sroves. Tokie pokyčiai gali reikšti grobį arba pavojų. Todėl vorai dažnai sureaguoja greičiau, nei žmogus pastebi juos pačius.
Ar galimas atsitiktinis susidūrimas?
Teoriškai voras galėtų netyčia atsidurti prie žmogaus veido. Tačiau tam turi sutapti daug labai neįprastų aplinkybių.
Pirmiausia žmogus turėtų miegoti plačiai pravėręs burną. Taip nutinka ne visiems. Tada voras turėtų nepastebimai užropoti ant veido ir patekti tiesiai į burną.
Net ir tuo viskas nesibaigtų. Žmogus turėtų tuo metu nesureaguoti į pojūtį ir dar nuryti. Tokia įvykių grandinė atrodo labai mažai tikėtina.
Dažniausiai voras greičiau apsigalvotų arba pats pasišalintų. Jam toks „nuotykis“ nėra naudingas.
O kaip dėl vorų įkandimų?
Net ir vorų įkandimų tikimybė yra nedidelė. Nepaisant blogos reputacijos, dauguma vorų žmonių nepuola.
Jie dažniausiai kanda tik gindamiesi. Taip nutinka, kai voras jaučiasi įspaustas į kampą arba yra grasinamas.
Dalis rūšių turi per silpnus arba per mažus geluonis, kad pradurtų žmogaus odą. Be to, kai kurie įkandimai lieka visai nepastebėti arba supainiojami su kitų vabzdžių įkandimais.
Jei norite sumažinti riziką, pakanka kelių paprastų įpročių. Prieš rengdamiesi papurtykite batus ir drabužius. Taip pat nekiškite rankų į tamsias, ilgai neliestas vietas.
Toks atsargumas padeda ramiau jaustis ir namuose, ir rūsyje, ir sandėliuke.
Ką verta prisiminti
- Miegodami vorų beveik tikrai nepraryjame.
- Šis teiginys kilo iš sąmoningai melagingos istorijos.
- Vorai žmonių paprastai vengia labiau nei žmonės jų.
- Atsitiktinis voro patekim as į burną yra labai mažai tikėtinas.
- Smarkus voro įkandimas taip pat nėra dažnas.
- Paprastas atsargumas namuose vis tiek išlieka naudingas.
Taigi dėl šio mito tikrai neverta prarasti miego. Vorai gali kelti nemalonių emocijų, bet naktį jie dažniausiai laikosi atokiau nuo žmonių.