Tr. Lap 30th, 2022
depresija

Depresija (lotyniškai prislėgtas, pažemintas) – tokia dvasinė būsena, kuriai pasireiškus prarandamas gyvenimo džiaugsmas, atsiranda liūdesys, bloga nuotaika, sutrinka miegas, prastas ar padidintas apetitas. Charakteringi simptomai -silpnumas ir greitas nuovargis.

Dažniau nuo depresijos kenčia moterys. Jos emocingesnės ir greičiau pasiduoda stresams, ypač prieš-menstruaciniam periode.

Depresijos aukomis tampa pagyvenę žmonės, kuriuos persekioja vienatvė, vidinė tuštuma ir jie jaučiasi niekam nereikalingi. Savijautą dar pablogina fizinė negalia ir piniginės problemos.

Tik 1% susirgimų depresija buna sukeltas psichinių ligų, visi kiti 99% depresijos atvejai yra stresų, šeimyninių ir ąsmeninių problemų, sudėtingumų darbe ar sunkių fizinių ligų pasekmės.

Vidutinio amžiaus moterys apserga depresija dėl savo požiūrio į fizinį apvytimą, paaugliai – dėl bendravimo su bendraamžiais sunkumų.

Esant liūdesio sukeltai depresijai būna sunku susikaupti, pablogėja atmintis. Dėl “nerimo” sukeltos depresijos kankina baimė ir pastovi įtampa, prie apatijos sukeltos depresijos nesinori nieko veikti, daryti.

Egzistuoja ir “užslėpta” depresija, kuri tiesiogiai nepaliečia nuotaikos bet pasireiškia somatiniais(kūno) susirgimais. Dažniausiai tai liemens, galvos ar širdies skausmai. Ligoniai lankosi pas specialistus bet nesveiksta, skausmai nuo analgetikų nepraeina, o tyrimai organinių susirgimų nepatvirtina.

Labiausiai paplitusi “sezoninė” depresija (nuo jos kenčia kiekvienas penktas žmogus), ypač tai aktualu tokiose šalyse kaip Lietuva, kur rudenį ir žiemą labai trūksta saulės šviesos.

Saulės spindulių spektras padeda pasigaminti endorfinams, kurie pakelia nuotaiką ir suteikia džiaugsmo pojūtį. Šviesaus paros laiko trumpėjimas sumažina serotonino gamybą organizme, kas irgi sukelia depresiją.

Depresiją sukelia taip pat fizinės veiklos trūkumas, kadangi pasigamina mažai endorfinų kurie atsakingi už “raumenų džiaugsmą”.

Depresiją gali sukelti įvairios dietos, ypač žiemą. Atminkite, kad angliavandeniai sustiprina atsparumą stresui.

Kovokite su depresija iš pat pradžių, peržiūrėkite situaciją ir pamatysite, kad ne viskas taip blogai.

Atsargiai naudokite maltą kavą ir stiprią arbatą. Šie produktai sukelia energijos antplūdį, bet tam eikvoja esamus organizmo rezervus ir taip pat be reikalo sužadina emocijas.

Naudinga vaikščioti basiems, naudoti kontrastines voneles kojų pėdoms arba kontrastinius dušus. Taip pat galima vartoti lengvus stimuliatorius kaip eleuterokokas ir aralija, graikiški riešutai su medumi. Natūralūs antidepresantai – šokoladas, gingko, jonažolė, vitaminų B ir C derinys, bananai.

Antidepresinį poveikį turi produktai kuriuose yra daug jodo – jūros kopūstai, spalvotieji kopūstai, jūrinės žuvys ir žuvų taukai.

Šiuolaikinė medicina gydo sintetiniais preparatais, turinčiais daug šalutinių poveikių, juos turi paskirti tik neurologas ar psichiatras tik esant ryškiems ligos požymiams. Šiuo laiku pastebimas piktnaudžiavimas antidepresantais – juos skiria šeimos gydytojai arba netgi patys pacientai įsigyja esant mažiausiam emociniam įtempimui.

Atkreipkite dėmesį į gydymą vaistinėmis žolėmis, ypač jonažole. Tai liaudies medicinos metodas, prie lengvos depresijos ir visai nesukeliantis pripratimo.

Pirmas receptas:

1,5 valgomojo šaukšto jonažolių užpilti stikline verdančio vandens į termosą. Palaikyti pusę valandos ir perkošti. Naudoti 1/3 stiklinės tris kartus per dieną, pusė valandos iki valgio.

Esant padidintam kraujo spaudimui ar vidurių užkietėjimui jonažolės vartoti nepatariama.

Smegenų veiklą gerina morkos, ananasai, citrinos, avokadai, graikiški riešutai, bananai, džiovintos figos.

Citrinų kvapas (galima naudoti aromaterapijoje su eteriniais aliejais), pagerina emocinį lygį ir galima naudoti netgi darbo vietoje.

Viena iš depresijos priežasčių – cinko trūkumas. Tai parodo odos blyškumas ir prastas apetitas. Geri cinko šaltiniai yra moliuskai, kalakutiena, rudi ryžiai,grybai, ridikai.

Iš žolinių priemonių galima paminėti astrų žiedus.

Antras receptas:

Du valgomus šaukštus šviežių astrų žiedų užpilti stikline verdančio vandens. Palaikyti valandą laiko. Vartoti po valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną.

Naudojami taip pat tokie žinomi liaudies mrdicinos vaistai kaip valerijonas, melisa, mėtos, notrelės.

Vengti alkoholio, kuris tik apsunkina esamą padėtį ir sustiprina depresiją. Dvasinės pusiausvyros praradimas – tai psichosomatinių susirgimų priežastis. Tokie susirgimai kaip astma, skrandžio opa, hipertonija tiesiogiai priklauso nuo psichinės būklės.

Stiprūs stresai gali išprovokuoti sunkias ligas kaip cukrinis diabetas ir augliai.

Žmonės, linkę į psichologinius susirgimus, paprastai būna neatsparūs stresui, nemoka nusimesti įtampos, pamiršti nuoskaudų. Jie būna super-atsakingi, besistengiantys visiems įtikti.

Šypsokitės ir juokitės. Juokas – tai “dvasios sportas”. Rūpinkitės savo dvasia ir kūnu. Išlaikykite smalsumą ir susidomėjimą gyvenimu.