Šiais laikais nėra naujas reiškinys, kad žmonės pradeda rūkyti gana anksti.
Pagrindinė problema yra ta, kad dauguma paauglių galvoja arba galvojo, kad tai madinga kasdienė veikla, ir leidžia laiką nesuvokdami, koks toksiškas ir kenksmingas gali būti rūkymas. Dažnai suaugusieji net nepripažindavo, kad jų vaikai rūko, o visuomenė tapo nepajėgi atgrasyti paauglių nuo rūkymo. Iki šiol buvo diskutuojama, ką reikėtų daryti, kad sumažėtų didelis rūkančių jaunuolių skaičius – ar šią problemą turėtų spręsti šalies vyriausybė, ar tai visos visuomenės problema.
Dalis žmonijos teigė, kad valstybė turėtų numatyti sprendimus ir taisykles, kaip reikėtų kovoti su paauglių rūkymu.
Žmonės teigė, kad paauglių rūkymo atvejų daugėja dėl to, kad vyriausybės pataikauja daugiamilijardinėms cigarečių rinkoms ir leidžia žmonėms, įskaitant paauglius, rūkyti be jokių draudimų. Tačiau tai galėjome pasakyti apie praėjusį šimtmetį, tačiau šiais laikais daugumos šalių vyriausybės daro daug, kad uždraustų jaunimui rūkyti. Jos neleidžia įsigyti cigarečių, jei asmuo nėra sulaukęs pilnametystės (jau 18 metų ar vyresnis). Be to, nebegalima rūkymo reklamuoti kaip teigiamo dalyko bet kur – prekybos centruose, internete ar per televiziją. Pavyzdžiui, dabar Europos Sąjungoje beveik neįmanoma rasti nė vienos šalies, kurioje būtų galima pamatyti bet kokią rūkymo reklamą, nes nuo 2015 m. ji uždrausta. Žinoma, tai normalu, nes dėl dabartinio Europos apskričių sprendimo rūkančių paauglių skaičius sumažėjo maždaug 3 proc.
Nepaisant to, kad šalių vyriausybės sutiko įvesti esminius draudimus rūkantiems jaunuoliams, kai kurie žmonės nesutinka, kad jos daro didžiausią įtaką paauglių sprendimams.
Teigia, kad visa žmonija turi šviesti jaunimą nerūkyti ir aiškinti neigiamas rūkymo pasekmes jaunų žmonių sveikatai. Be to, suaugusiesiems, ypač tėvams, turėtų rūpėti, kaip jų vaikai linkę leisti laisvalaikį su draugais, ar jie turi draugų, kurie gali turėti žalingų įpročių, pavyzdžiui, rūkyti, o tai gali paskatinti paauglius suprasti, kad jie “turėtų” sekti savo draugų pavyzdžiu.
Tėvai turėtų daugiau laiko skirti neigiamiems rūkymo aspektams aptarti, jei nori, kad jų vaikai pradėtų žiūrėti į rūkymą kaip į jaunam žmogui nereikalingą įprotį. Be to, tėvams turėtų būti labai svarbu rodyti tinkamą asmeninį pavyzdį. Jei tėvai būtų nusiteikę prieš rūkymą, jų vaikai tikriausiai nuspręstų savo gyvenimą skirti geresnei sveikatai ir vengtų rūkymo.
Apibendrinant galima teigti, kad šiais laikais visuomenė suvokia neigiamą rūkymo poveikį ir ėmėsi įvairių pokyčių, kad atgrasytų paauglius nuo rūkymo. Rūkančių jaunuolių skaičių būtų galima sumažinti valstybių vyriausybių priimtais įstatymais arba apskritai žmonių pastangomis, nes tai būtų viena iš bendrų pastangų, galinčių užauginti protingą ir žalingų įpročių vengiančią kartą.