Sužinosite
Kas yra čigeriai ir kaip jie įkanda?
Maži parazitai, kurie sukelia didelį niežulį
Jei pavasarį, vasarą ar rudenį vaikštinėjote miške arba atviroje pievoje, galėjote parsinešti čigerių. Dažniausiai jie prilimpa prie liemens srities arba čiurnų. Po to ant odos atsiranda paraudę, niežtintys spuogeliai.
Čigeriai yra erkių lervos. Jie priklauso grupei, kuri dažnai vadinama derliaus arba krūmynų erkutėmis. Kaip ir erkės ar vorai, šie voragyviai pereina kelis vystymosi etapus. Viskas prasideda nuo kiaušinėlio. Vėliau išsirita lerva, po to susiformuoja nimfa, o galiausiai suaugėlis.
Nimfos ir suaugusios derliaus erkutės dažniausiai minta augalais. Žmonėms ar kitiems žinduoliams jos paprastai netrukdo. Tačiau lervos stadijoje daugelis šios grupės rūšių tampa parazitinės. Išsiritusi lerva užlipa ant aukštos žolės ar kitos augalijos. Taip ji gali užšokti ant pro šalį einančio gyvūno. Radusi tinkamą vietą ant kūno, ji prisitvirtina ir ima gauti baltymų, kurių reikia tolimesniam vystymuisi.
Kaip jos įkanda
Dažnai manoma, kad čigeriai įsirausia po oda. Taip nėra. Jie taip pat nesimaitina gyvūnų krauju. Iš tiesų jie minta odos ląstelių skysčiais.
Norėdami juos pasiekti, čigeriai prisitvirtina prie odos poros arba plauko folikulo. Tada jie išskiria virškinimo fermentą, kuris pažeidžia ląsteles. Fermentas dar ir sutvirtina aplinkinį audinį, todėl susidaro tarsi mažas vamzdelis. Per jį jie siurbia ląstelių skysčius.
Šis procesas dirgina odą. Dėl to atsiranda raudonas, niežtintis guzelis. Jis gali varginti dar kelias dienas. Čigeriai yra labai maži, maždaug 0,5 milimetro skersmens. Plika akimi jų beveik neįmanoma pamatyti. Būtent todėl tiek daug žmonių mano, kad jie įsirausia po oda.
Kur jų galima sutikti dažniausiai
Čigerių galima aptikti įvairiose vietose, tačiau jie ypač mėgsta drėgnas ir žole apaugusias teritorijas. Jiems patinka ir paslėptos, drėgnos vietos ant šeimininko kūno. Todėl jie dažnai prisitvirtina ten, kur drabužiai priglunda prie odos, pavyzdžiui, po kojinėmis ar apatiniais. Jie taip pat linkę kibtis į uždaresnes kūno vietas, tokias kaip kirkšnys ar pažastys.
Norint sumažinti įkandimų riziką, geriau rinktis laisvesnius drabužius, kai einate į mišką ar kitą užkrėstą vietą. Grįžus namo, verta kuo greičiau nusiprausti po dušu. Taip galima nusiplauti čigerius, kol jie dar nespėjo tvirtai prisitvirtinti prie odos.
Ką daryti po įkandimo
Šiaurės Amerikoje čigeriai žmonėms ligų paprastai neplatina. Vis dėlto jų įkandimai gali supūliuoti ar užsikrėsti. Todėl sudirgusią vietą reikėtų laikyti švarią ir kiek įmanoma mažiau kasytis.
Kituose pasaulio regionuose situacija gali būti rimtesnė. Kai kuriose Azijos vietovėse tam tikros čigerių rūšys platina ligą, vadinamą krūmynų šiltine. Jei daug laiko praleidžiate lauke, verta pasidomėti, kokių čigerių būna jūsų regione.
Dažnai girdimas patarimas ant įkandimo tepti nagų laką. Toks būdas niekaip nenužudo čigerio ir neišgydo įkandimo. Jis tik uždengia vietą nuo oro, todėl niežulys gali sumažėti. Vis dėlto kur kas geriau naudoti tepalą ar kremą su antihistaminu. Tinka ir dažniau naudojami hidrokortizono preparatai. Tokios priemonės, kaip ir nagų lakas, uždengia įkandimą nuo oro, bet kartu gali padėti išvengti infekcijos.
Jei patinimas ar paraudimas vargina ilgiau nei kelias savaites, vieta gali būti užsikrėtusi. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į gydytoją.