Sužinosite
Skorpionai gali išgyventi stebėtinai ilgai, net kai maisto beveik nėra. Dar įdomiau, kad jie puikiai prisitaikę ir prie sausros. Dėl to šie gyvūnai nuo seno kelia ir baimę, ir smalsumą.
Skorpionai ir jų vieta gamtoje
Skorpionų pavadinimas žinomas iš labai senų padavimų. Šie gyvūnai žemėje gyvena jau apie 450 milijonų metų. Toks ilgas išlikimas paaiškina, kodėl jie taip dažnai minimi senose istorijose.
Jų kūno forma, žnyplės ir nuodingas geluonis per amžius sukūrė grėsmingą įvaizdį. Skorpionai dažnai siejami su pavojumi, blogiu ar chaotiška jėga. Vis dėlto iš maždaug 1 300 žinomų rūšių mažiau nei 40 gali nužudyti žmogų. Pavojingiausios rūšys sutinkamos Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje, Meksikoje, Pietų Amerikoje ir Indijoje.
Tai nereiškia, kad kitos rūšys yra visai nekaltos. Skorpionų įgėlimai kasmet nusineša apie 5 000 gyvybių. Skausmas po įgėlimo gali būti labai stiprus net tada, kai pavojus gyvybei mažesnis.
Kaip atrodo šis gyvūnas
Skorpionas priklauso voragyviams. Jam artimi vorai, erkės ir blusos. Kaip ir kiti voragyviai, jis turi keturias poras kojų. Kūnas sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių, galvakrūtinės ir pilvelio.
Išorę dengia kietas chitininis šarvas. Būtent ši danga padeda skorpionus lengvai pastebėti tamsoje. Jei naktį į juos pasišviesite ultravioletine šviesa, kūnas pradės švytėti. Tiksli šio reiškinio priežastis nėra iki galo aiški.
Skorpiono uodega suskirstyta į penkis segmentus ir baigiasi nuodingu geluonimi. Priekyje jis turi žnyples, kuriomis sugriebia ir sutraiško grobį. Tos žnyplės primena krabo nagus.
Mityba ir medžioklės įpročiai
Skorpionų galima rasti beveik visur. Jie gyvena tropiniuose miškuose, savanose, dykumose, kalnuose ir pievose. Dažniausiai slepiasi po akmenimis ar nuvirtusiais rąstais. Taip jie taupo energiją ir išlieka vėsesnėje aplinkoje.
Nors skorpionai turi kelias akis, jų rega prasta. Todėl jie remiasi kitais jutimais. Po pilveliu esantys specialūs jutimo organai padeda aptikti kvapų pėdsakus ir aplinkos judėjimą.
Šie gyvūnai yra naktiniai, tačiau maisto aktyviai neieško. Jie veikiau laukia tinkamos progos. Tai oportunistiniai plėšrūnai, kuriems patogiau sutaupyti jėgas nei medžioti be reikalo.
Jų grobis dažniausiai yra vabzdžiai. Skorpionai taip pat gali ėsti kitus skorpionus. Kaip ir vorai, jie yra mėsėdžiai voragyviai.
Net poravimasis gali būti pavojingas
Skorpionų elgesys poravimosi metu kartais būna labai žiaurus. Patelė gali suėsti patiną, jei šis nespėja pasitraukti. Patinas palieka spermos paketą, kurį patelė pasiima pati. Tada jam tenka greitai sprukti.
Panašus elgesys žinomas ir kitų voragyvių pasaulyje. Tokia strategija gamtoje nėra retenybė, kai išlikimas svarbesnis už poravimosi ritualus.
Kiek ilgai skorpionas išgyvena be maisto
Skorpionai pasižymi labai lėta medžiagų apykaita. Ji gali būti net trečdaliu mažesnė nei panašaus dydžio vabzdžių. Kai maisto stinga, jų metabolizmas tampa vienu lėčiausių tarp bestuburių.
Dėl to vienas vabzdys gali palaikyti skorpioną net metus. Kad taip nutiktų, gyvūnas turi beveik nejudėti. Daug skorpionų visiškai pasyvūs praleidžia nuo 92 iki 97 procentų savo gyvenimo. Tai primena ilgesnę žiemos miego būseną.
Net ir labai sulėtėjęs skorpionas gali staiga pulsuoti grobį. Tačiau jis jo nevalgo iš karto. Pirmiausia per žiuželius išskiria fermentus, kurie suskaido aukos audinius išorėje. Tai vadinama išoriniu virškinimu.
Toks būdas leidžia iš maisto ištraukti kuo daugiau maistinių medžiagų. Skorpionui nereikia eikvoti daug energijos vidiniam virškinimui. Tai labai efektyvi strategija gyvenant skurdžioje aplinkoje.
Kaip ilgai jie gali gyventi
Dėl tokio lėto gyvenimo būdo skorpionai gali išgyventi iki 25 metų. Tai vienas ilgiausiai gyvenančių voragyvių. Per visą gyvenimą jie gali suėsti tik kelias dešimtis kartų.
Toks santūrus maitinimasis gali atrodyti neįprastas, bet skorpionui jis labai naudingas. Ilgas badavimas šiam gyvūnui nėra neįmanomas. Būtent todėl skorpionai laikomi tikrais išgyvenimo meistrais.
Nuodai ir galimos medicininės naudos
Skorpiono nuoduose esantis baltymas gali būti naudingas gydant smegenų vėžį. Pats baltymas žmogui nėra pavojingas, kai jis izoliuojamas. Jis geba prisijungti prie vėžinių ląstelių organizme.
Prie baltymo prijungus radioaktyvių dalelių, galima taikytis į pažeistas ląsteles. Tyrimai dar tęsiasi, todėl rezultatai nėra galutiniai. Vis dėlto vėlyvos stadijos smegenų vėžiu sergantys žmonės, gavę didžiausias tokio gydymo dozes, gyveno vidutiniškai trimis mėnesiais ilgiau.