Kodėl FinTech industrijos dalyviai Lietuvoje susiduria su didesne pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsme (lyginant su klasikinėmis finansų įstaigomis)?
Pinigų plovimo sąvoka per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje buvo paminėta ne viename didelio masto skandale, kas parodė, kad tikrai nesame atsparūs pinigų plovimui. 2019 metais paviešinto „Troika Laundromat / ŪkioLeaks“ tyrimo duomenimis, galimai beveik 9 milijardai dolerių buvo išplauti naudojantis 3 bankų paslaugomis: „Citigroup Inc.“, „Raiffeisen“ ir „Deutsche Bank“.38 „Panamos“ ir „Rojaus“ dokumentų paviešinimą sekė tyrimai, kuriuose buvo minimos ir mūsų regione aktyviai veikiančios finansinės institucijos. Paaiškėjo, kad Danijos bankas „Danske Bank“ per 9 metus atliko daugiau nei 200 mlrd. JAV dolerių vertės įtartinų piniginių perlaidų 39 bei nevykdė įsipareigojimų, nukreiptų prieš neteisėtu būdu gautų piniginių lėšų legalizavimą. Remiantis tyrimo duomenimis, to nedarė ir kitas Danijos bankas – „Nordea“. 2019 metais buvo paviešinti Švedijos banko „Swedbank“ vidinio tyrimo rezultatai. Jie atskleidė, kad įtartinų piniginių perlaidų, susijusių su Baltijos šalimis, vertė siekė daugiau nei 10 mlrd. JAV dolerių per 8 metus.
Visi šie duomenys parodo, kad Lietuvoje pinigų plovimo problema yra tokia pat aktuali, kaip ir kitose Europos ir pasaulio valstybėse.
Pinigų plovimo ekspertai šiuo metu analizuoja gautus pranešimus apie įtartinas operacijas ir sandorius bei yra pastebėję ryškią 2020 metų tendencija – pasaulinė COVID-19 pandemija tapo viena patraukliausių finansinių nusikaltimų priedanga. Remiantis pranešimais apie finansinius nusikaltimus, tyrimų rezultatai rodo, kad lyginant su ankstesniais metais, įtartinų piniginių operacijų ar sandorių skaičius ir toliau pastebimai didėja. Viena iš to priežasčių – tai elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektoriaus plėtra. Didelę reikšmę taip pat turėjo ir tai, kad į Lietuvą pastaraisiai metais įsijungė nauji finansų rinkos dalyviai. Pastebima, kad pastaraisiais metais taip pat daugėja pranešimų ir jų pasekoje yra pradedama vis daugiau ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto pinigų plovimo, finansinio sukčiavimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir kt.
Pažymėtina, jog remiantis Lietuvoje atlikto strateginio pinigų plovimo analize, buvo nustatyta, kad Lietuva pirmauja elektroninių pinigų įstaigų skaičiumi. Taip pat nustatyta, kad valstybės, iš kurių daugiausia yra elektroninių įstaigų vartotojų – tai Lietuva, UK, Latvija, Izraelis, Kinija, Italija, Ukraina, Estija, JAV. Tai įrodo, kad Lietuvoje klestintis pinigų plovimas ir teroristų finansavimo grėsmė yra didelės visuomenės problemos, su kuriomis šaliai kol kas kyla nemažai problemų ir tai sukuria didelę naštą šalies finansų sektoriui.
Kodėl Lietuvos Priežiūros institucijos FinTech kompanijas laiko didesnę riziką turinčius finansų rinkos dalyvius?
Remiantis 2020 metais gegužės mėnesį atliktu Lietuvos Respublikos nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo vertinimu, buvo nustatyta, kad Lietuvoje Fintech kompanijos turi itin didelę riziką kaip finansų sistemos dalyviai. Kadangi Lietuvoje kuriasi naujos Fintech kompanijos, o jų skaičius pastaraisiais metais tik auga, galimų rizikų potencialas taip pat ženkliai išaugo. Besiplečiantis finansų rizikos sektorius reikalauja itin kruopščios priežiūros, specifinių žinių ir pajėgų valdant nusikalstamumo plitimą.
Analizuojant 2020 metų tendencijas, Lietuvoje buvo aptikta finansinių sukčiavimų, viešųjų pirkimų padidintomis kainomis, elektroninių nusikaltimų, pinigų legalizavimo, remiantis tariamai vykdoma prekyba prekėmis ir paslaugomis, taip pat sukčiavimas pasinaudojant elektroninių pinigų įstaigų sąskaitomis ir kt. finansinių nusikaltimų. Visi pastarieji sukčiavimai buvo koronaviruso pandemijos priedangoje, o šiuo metu turi tik dar didesnį potencialą plisti, nes Fintech kompanijos ir jomis besinaudojantys sukčiai yra gerai įvaldę finansinių sukčiavimų schemas, kuria naujas piniginio sukčiavimo strategijas ir puikiai naudojasi Lietuvoje besiplečiančio sektoriaus potencialu.
Pagrindinės FinTech keliamos grėsmės yra:
- Nedarbingumas. Finansinės naujovės suteikia galimybę žmonėms neiti į fizinę darbo vietą arba tam tikros technologijos/programos gali pakeisti žmonių kasdienius darbus.
- Pinigų plovimas. . Bandymų įsilaužti į sistemas būna tiek tradiciniuose bankuose, tiek ir „FinTech“ įmonėse, tokie atvejai yra fiksuojami siekiant apsaugoti gyventojų lėšas.
- Duomenų apsauga. Finansinės kibernetinės grėsmės yra laikomos ypatingai pavojingomis, nes tai gali sukelti tiesioginius finansinius nuostolius.
FinTech teikiama nauda:
- Viskas vyksta sparčiau ir sklandžiau.
- Lankstesnis požiūris.
- Patogumas.
