Pn. Gru 6th, 2024

Raudonos dėmės ant odos gali būti įvairių sveikatos problemų požymis – nuo nekenksmingų reakcijų iki rimtesnių būklių. Šie odos pokyčiai gali būti trumpalaikiai ar ilgalaikiai, niežėti ar būti visiškai besimptomiai. Svarbu žinoti, ką reiškia tokie odos pakitimai, kad galėtumėte laiku imtis veiksmų. Straipsnyje aptariame pagrindines priežastis, diagnozavimo būdus ir galimus sprendimus.

Dažniausios raudonų dėmių priežastys

Raudonos dėmės ant odos gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Pagrindinės iš jų yra šios:

1. Alerginės reakcijos

Alergija yra viena dažniausių raudonų dėmių priežasčių. Ją gali sukelti:

  • Maisto produktai (riešutai, pieno produktai, jūros gėrybės ir kt.).
  • Vaistai (penicilinas, antibiotikai).
  • Kosmetika ar plovikliai.

Simptomai:

  • Dėmės dažnai niežti arba pleiskanoja.
  • Gali būti kartu su patinimu ar bėrimu.

Sprendimas:

  • Vartokite antihistamininius vaistus.
  • Identifikuokite ir venkite alergeno.
  • Jei būklė blogėja, kreipkitės į gydytoją.

2. Dermatitas

Dermatitas yra odos uždegimas, dažniausiai susijęs su kontaktu su dirgikliu ar alergenu. Skiriamos dvi pagrindinės rūšys:

  • Atopinis dermatitas (egzema): dažniau pasitaiko vaikams, bet gali tęstis ir suaugus.
  • Kontaktinis dermatitas: reakcija į dirgiklius (pvz., chemines medžiagas, augalus).

Simptomai:

  • Raudonos, uždegusios dėmės.
  • Niežėjimas, pleiskanojimas ar net pūslelės.

Sprendimas:

  • Naudokite drėkinančius kremus ir tepalus.
  • Venkite kontakto su dirgikliais.
  • Sunkesniais atvejais gali prireikti gydytojo paskirtų kortikosteroidų.

3. Infekcijos

Raudonos dėmės gali būti odos infekcijos požymis. Dažniausiai pasitaikančios infekcijos:

  • Grybelinės infekcijos (pvz., grybelis ar kandidozė): dažniau pažeidžia drėgnas odos sritis.
  • Bakterinės infekcijos (pvz., impetiga): dažniau pasitaiko vaikams.
  • Virusinės infekcijos (pvz., vėjaraupiai, tymai): raudonos dėmės gali būti kartu su kitais simptomais, tokiais kaip karščiavimas.

Simptomai:

  • Niežėjimas, paraudimas.
  • Kartais dėmės užpildytos skysčiu arba supūliuoja.

Sprendimas:

  • Gydoma specifiniais vaistais (antibiotikais, priešgrybeliniais ar antivirusiniais).
  • Laiku kreipkitės į gydytoją, jei dėmės plinta ar būklė blogėja.

4. Psoriazė

Psoriazė yra lėtinė autoimuninė liga, kuri sukelia odos uždegimą ir dėmių atsiradimą.

Simptomai:

  • Raudonos, sidabrinėmis žvynelėmis padengtos dėmės.
  • Dažniausiai atsiranda ant alkūnių, kelių, galvos odos.

Sprendimas:

  • Vartokite gydytojo paskirtus tepalus ar vaistus.
  • Naudokite drėkinančias priemones, mažinančias pleiskanojimą.

5. Kraujagyslių sutrikimai

Raudonos dėmės ant odos gali atsirasti dėl kraujagyslių problemų, tokių kaip:

  • Kraujosruvos: atsiranda po traumų ar dėl tam tikrų ligų.
  • Petechijos: mažos raudonos dėmelės, atsirandančios dėl kraujagyslių plyšimo.

Simptomai:

  • Dėmės neskauda, bet gali būti jautrios.
  • Kartais dėmės būna tamsesnės ar violetinės spalvos.

Sprendimas:

  • Jei dėmės atsiranda be aiškios priežasties, kreipkitės į gydytoją.
  • Venkite spaudimo ar traumų tose srityse.

6. Autoimuninės ligos

Kai kurios autoimuninės ligos, tokios kaip lupusas ar reumatinės ligos, gali sukelti raudonas dėmes ant odos.

Simptomai:

  • Lupusas dažnai sukelia „drugelio“ formos dėmes ant veido.
  • Sąnarių skausmai ar kiti sisteminiai simptomai.

Sprendimas:

  • Reikia specializuoto gydymo, paskirto reumatologo.

7. Stresas ir emocinė įtampa

Stresas taip pat gali sukelti raudonų dėmių atsiradimą ant odos, dažniausiai dėl hormonų pusiausvyros sutrikimo.

Simptomai:

  • Dėmės atsiranda staiga ir dažniausiai praeina savaime.
  • Dažnai kartu su niežėjimu.

Sprendimas:

  • Atsipalaidavimo technikos (meditacija, kvėpavimo pratimai).
  • Jei būklė išlieka, kreipkitės į gydytoją.

Kada kreiptis į gydytoją?

Ne visos raudonos dėmės ant odos yra rimtos, tačiau yra situacijų, kai būtina kreiptis į gydytoją:

  • Dėmės plinta, didėja arba sukelia skausmą.
  • Jos atsirado staiga ir kartu su kitais simptomais (karščiavimu, patinimu, dusuliu).
  • Bėrimas neišnyksta po kelių dienų ar savaičių.
  • Atsiranda pūslės, kraujosruvos ar kiti neįprasti požymiai.

Kaip diagnozuojamos raudonos dėmės?

Norint nustatyti raudonų dėmių priežastį, gydytojas gali atlikti šiuos tyrimus:

  • Kraujo tyrimus: siekiant patikrinti infekcijas, uždegimus ar autoimunines ligas.
  • Alergijos testus: nustatyti galimus alergenus.
  • Odos biopsiją: jei įtariama specifinė odos liga.

Gydymo galimybės

Raudonų dėmių gydymas priklauso nuo jų priežasties:

  • Vaistai: antihistamininiai, antibiotikai, priešgrybeliniai ar priešuždegiminiai vaistai.
  • Kremai ir tepalai: drėkinantys ar kortikosteroidai.
  • Gyvenimo būdo pokyčiai: vengti streso, dirgiklių ir tinkamai prižiūrėti odą.

Daugiau informacijos galite rasti: https://www.sveikatosrumai.lt/raudonos-demes-ant-odos-14-priezasciu/