Sužinosite
Skraidantys juodieji paukščiai dažnai atrodo panašūs, tačiau juos atskirti visai įmanoma. Pakanka atkreipti dėmesį į dydį, uodegą, balsą ir elgesį. Abu paukščiai yra labai sumanūs, bet jų gyvenimo būdas gana skirtingas.
Kaip juos atpažinti iš pirmo žvilgsnio
Pirmiausia verta žiūrėti į bendrą kūno dydį. Vienas iš šių paukščių yra akivaizdžiai didesnis. Jo sparnų mostas gali siekti apie 1,16 metro, o kūno ilgis nuo snapo iki uodegos gali būti apie 68,5 centimetro. Kitas paukštis paprastai turi maždaug 0,9 metro sparnų mostą.
Skiriasi ir snapas. Vieno paukščio snapas yra tiesesnis, o kito labiau lenktas ir atrodo tvirtesnis. Prie burnos pagrindo abiejų paukščių plunksnos yra panašios į šerelius, tačiau didesnio paukščio jie būna ilgesni ir ryškesni.
Plunksnos, sparnai ir uodega
Dar vienas svarbus požymis yra uodegos forma. Vieno paukščio uodegos plunksnos yra panašaus ilgio, todėl ji atrodo labiau vėduoklės formos. Kito paukščio uodega turi ilgesnes vidurines plunksnas, todėl primena pleištą.
Sparnai taip pat padeda atskirti šiuos paukščius. Vieno sparnai atrodo bukesni ir platesni, o kito smailesni. Skraidant matyti ir pirštus primenančios išorinės plunksnos. Didesnis paukštis dažniau sklendžia ore, todėl jo skrydžiui padedančios plunksnos yra ilgesnės. Kitas labiau plasnoja sparnais.
Po gerkle taip pat galima pastebėti skirtumų. Vienas paukštis turi šiurkštesnes, labiau pūkuotas plunksnas, kurių kitas neturi.
Balsas ir elgesys
Skirtumai girdimi ne mažiau aiškiai nei matomi. Vienas paukštis leidžia žemesnį, kranksėjimą primenantį garsą. Kitas skleidžia aštresnį, labiau įkyresnį garsą.
Socialinis elgesys irgi nevienodas. Vienas paukštis dažniau gyvena poromis arba glaudžiomis šeimos grupėmis. Kitas yra daug draugiškesnis savo rūšiai ir dažnai buriasi į didelius būrius. Naktį tokie būriai gali susitelkti į labai gausias susibūrimo vietas.
Gyvenamoji aplinka taip pat skiriasi. Vieni dažniau renkasi atviresnes vietas, o kiti mieliau laikosi miškuose.
Abu yra labai protingi
Nors šie paukščiai daug kuo skiriasi, juos sieja viena įspūdinga savybė. Abu laikomi labai protingais. Vienas jų geba atpažinti žmonių veidus ir prisiminti, kas jam kėlė pavojų. Kitas pasižymi gebėjimu spręsti užduotis ir planuoti veiksmus iš anksto.
Taip pat pasitaiko, kad šie paukščiai užmezga ryšį su žmonėmis, kurie juos lesina. Kartais jie net palieka smulkių daiktų mainais už maistą.
Kuo jie minta
Jų mityba panaši tik iš dalies. Abu paukščiai lesa įvairų maistą, tačiau kiekvienas turi savų pomėgių. Didesnis paukštis ėda smulkius žinduolius, kitus paukščius, roplius, riešutus, sėklas, vaisius ir uogas. Jei pasitaiko, jis lesa ir kitus augalus. Taip pat minta gaišenomis bei atliekomis.
Kitas paukštis irgi renkasi sėklas, vaisius, grūdus, smulkius žinduolius ir gaišenas. Vis dėlto jo racione dažniau atsiranda moliuskai, sliekai, pelės ir kiti paukščiai.
Legenda ir pasakojimai
Su šiais paukščiais siejama daugybė mitų ir senų pasakojimų. Vienuose jų kalbama apie dievybę, kuri turėjo kalbančius paukščius. Jie esą skrisdavo po pasaulį ir rinkdavo žinias savo valdovui.
Kitas pasakojimas aiškina tamsias paukščių plunksnas. Jame teigiama, kad visų tam tikros rūšies paukščių protėvis buvo nubaustas ugnimi už blogus poelgius. Iš to ir kilo juoda jo palikuonių spalva.