10 prietarų apie paukščius

Paukščiai nuo seno siejami su paslaptimi, likimu ir sėkme. Daugelyje kultūrų jie laikyti ženklais iš aukščiau. Kartais jų pasirodymas žadėdavo gerus dalykus. Kartais, priešingai, įspėdavo apie nelaimę.

Su paukščiais siejami prietarai, kurie išliko iki šiol

Ne visi įsitikinimai apie paukščius yra vienodi. Vienur tas pats paukštis laikomas laimės simboliu, kitur jis kelia nerimą. Kartais net visiškai priešingi pasakojimai priskiriami tai pačiai rūšiai. Dar įdomiau, kad lemiamas gali būti ne pats paukštis, o jo elgesys.

Todėl vieni ženklai laikomi palankiais, o kiti kelia baimę. Kai kurios šios istorijos skamba keistai, bet jos vis tiek gyvos. Dalis jų per šimtmečius tapo kasdienės kultūros dalimi. Štai dažniausiai minimi prietarai apie paukščius.

Varnai ir Londonui priskiriama apsauga

Vienas žinomiausių prietarų siejamas su varnais. Ilgą laiką jų būrys buvo laikomas pastato ir net valstybės saugotoju. Tikėta, kad jei varnai paliks savo vietą, sugrius ir pats statinys, ir visa galia.

Dėl šio įsitikinimo paukščiai buvo saugomi labai kruopščiai. Kad jie nepasišalintų, jiems net kerpami sparnai. Taip pat visada laikoma daugiau paukščių, nei reikia, kad skaičius nenukristų žemiau nustatytos ribos.

Šis prietaras buvo priimamas rimtai ir vėliau. Kartą į aptvarą įsmukusi lapė pražudė du varnus, o tai sukėlė nemažą nerimą. Nuo tada paukščiais rūpinamasi visą parą, kad jie gyventų saugiai ir patogiai.

Paukščio išmatos kartais laikomos sėkmės ženklu

Jei paukštis apdergia žmogų, pirmas įspūdis retai būna malonus. Vis dėlto prietarai sako visai ką kita. Toks nutikimas neretai laikomas sėkmės ženklu, o ne nelaime.

Net jei tai atrodo nemalonu, žmonės tiki, kad sėkmė nuo to neišnyksta. Neva dėmes galima nuplauti be jokios žalos laimei. Kitaip yra laivuose. Ten manoma, kad paukščio paliktų nešvarumų nereikėtų valyti iki kito lietaus.

Yra ir senesnis, griežtesnis aiškinimas. Kai kur buvo tikima, kad varninių paukščių išmatos reiškia ne palaimą, o bausmę. Toks nutikimas esą primindavo apie pareigą per šventes rengtis tinkamai.

Paukščiai namuose siejami su nelaime

Į namus įskridęs laukinis paukštis daug kur laikomas blogu ženklu. Tokia situacija siejama su nelaime, o kai kur net su mirtimi namuose. Todėl žmonės vengdavo visko, kas primena paukščius.

Prastą ženklą galėjo kelti ne tik gyvas paukštis. Kai kur buvo vengiama ir paukščių vaizdų ant tapetų, indų ar dekoracijų. Tikėta, kad ir tokie motyvai į namus gali atnešti blogą likimą.

Panašiai žiūrėta ir į sužeistą paukštį. Nors jam gali reikėti pagalbos, į namus jo neštis nepatariama. Toks veiksmas laikytas pavojingu. Be to, kai kurie tamsūs paukščiai apskritai laikyti mirties ženklais, ypač jei jie suka ratus virš kiemo ar namo.

Paukščio atsitrenkimas į automobilio stiklą

Jeigu paukštis sudūžta į automobilio priekinį stiklą, daug kas tą priima kaip blogą ženklą. Vieni tai aiškina tiesiog prarasta sėkme. Kiti įžvelgia dar tamsesnę prasmę ir sieja tokį įvykį su mirtimi.

Vis dėlto toks susidūrimas nėra retas. Paukščiai kasmet žūsta labai daug kartų, kai skrenda į stiklą. Tai reiškia, kad nelaimingi susidūrimai nutinka dažnai, net jei jų prietarinė reikšmė vertinama skirtingai.

Moksliniai aiškinimai yra daug paprastesni. Paukščiai gana gerai vengia judančių kliūčių, kol automobilis nelieka per greitas. Kai greitis tampa labai didelis, jų reakcija nebepadeda. Tada susidūrimo išvengti beveik neįmanoma.

Paukščių skrydžio kryptis buvo naudojama būrimui

Senovėje žmonės bandė prognozuoti ateitį stebėdami paukščius. Tai ypač būdinga senosioms civilizacijoms, kurios ieškojo ženklų gamtoje. Paukščiai atrodė tarsi tarpininkai tarp dangaus ir žemės.

Buvo tikima, kad jų skrydis gali padėti priimti sprendimus. Stebėtojas užimdavo tam tikrą vietą ir laukdavo, kur pasuks paukščiai. Skrydis į dešinę laikytas geru ženklu, o į kairę reikalaudavo atsargumo.

Reikšmę turėjo ir tai, ar paukštis skrenda į žmogų, ar nuo jo. Skrydis link būrėjo žadėjo palankumą. Skrydis tolyn bylojo apie sunkesnes galimybes. Dar buvo svarbus ir aukštis. Kuo paukščiai kilo aukščiau, tuo geresnė atrodė ateitis.

Jūreiviams albatrosas reiškė labai daug

Jūroje prietarai visada buvo ypač stiprūs. Ten daug kas priklausė nuo oro, bangų ir atsitiktinumų. Todėl žmonės ieškojo saugumo ženklų. Vienas jų buvo albatrosas.

Albatrosą pamačiusieji dažnai tikėjo, kad tai geras ženklas. Tačiau šį paukštį nužudyti laikyta labai bloga idėja. Tikėta, kad toks veiksmas atneš nelaimę laivui ir įgulai.

Šis paukštis ypač stebino savo skrydžiu. Jis gali ilgai sklęsti beveik nemodamas sparnais. Dėl to jūreiviai anksčiau jį laikė antgamtiniu. Kai kurie manė, kad tokiame paukštyje slypi žuvusių jūrininkų sielos.

Net ir vėlesniais laikais šis tikėjimas neišnyko. Buvo pasakojama apie laivą, kuriame gabenamas albatrosas sukėlė rimtų bėdų. Žlugo įranga, sugedo šildymas, o įgula net sustreikavo. Toks nutikimas tik dar labiau sustiprino seną įsitikinimą.

Paukščių balsai buvo laikomi ženklais

Prieš atsirandant greitoms naujienoms ir technologijoms žmonės rėmėsi gamtos ženklais. Paukščių garsai buvo vienas iš jų. Iš jų bandyta spręsti apie artėjančius įvykius ir likimą.

Buvo sakoma, kad giesmininkas, kuris gieda skrendant, atneša sėkmę. Dieną girdimas naktinis paukštis, kaip ir plėšrus paukštis, laikytas blogu ženklu. Net garsų kryptis turėjo savo reikšmę.

Jei balsas sklisdavo iš šiaurės, tai buvo siejama su tragedija. Garsai iš pietų žadėjo gerą derlių. Rytai sieti su meile, o vakarai su bendra sėkme. Tačiau krankliai čia turėjo ypatingą statusą. Jų balsas beveik visada reiškė blogas žinias, ypač jei paukštis dukart ar triskart kranktelėdavo iš eilės.

Langą kalenantis paukštis gali reikšti mirtį

Į langus atsitrenkiantys paukščiai žūsta labai dažnai. Tai vyksta tiek prie namų, tiek prie didesnių pastatų. Tokie susidūrimai liūdni, bet ne visada laikomi prietaringu ženklu.

Visai kitaip vertinamas paukštis, kuris ne šiaip atsitrenkia, o ima specialiai kalenti snapu į stiklą. Toks elgesys seniai siejamas su mirties ženklu namuose. Būtent taip jį aiškino daugelis prietarų.

Vis dėlto toks veiksmas turi paprastą paaiškinimą. Paukščiai yra teritoriniai ir gina savo vietą. Atspindys lange jiems atrodo kaip kitas paukštis. Tokį elgesį dažniausiai rodo paukščiai, gyvenantys arti žmonių.

Jei kalenimas užsitęsia, jis paprastai baigiasi pasibaigus perėjimo laikotarpiui. Kartais padeda ir paprasta priemonė. Langą galima pridengti skaidria plėvele, kad atspindys būtų mažiau matomas.

Gvazdikinių plunksnos ir skirtingas jų vertinimas

Į paukščio plunksnas žmonės irgi žiūrėjo nevienodai. Ypač daug prieštaringų minčių sukėlė ryškios plunksnos su „akimis“. Vienur jos laikytos blogu ženklu, kitur priešingai, saugojo namus.

Vakarų kraštuose tokios plunksnos dažnai vengtos. Buvo tikima, kad jos neša nesėkmę. Kai kur buvo manoma, kad jos gali paveikti net moterų likimą. Teatruose taip pat stengtasi jų nenaudoti kostiumuose ar dekoracijose.

Neigiamos reikšmės dažnai buvo siejamos su akies simbolika. Plunksnų piešiniai atrodė tarsi stebintys žmones ir kišantys nosį į šeimos gyvenimą. Kiti įžvelgė sąsają su piktąja akimi ar puikybe.

Visai kitaip jos vertintos Rytų šalyse. Ten tikėta, kad tokios plunksnos namams suteikia daugiau saugumo. Jos esą saugo gyventojus nuo pavojų ir blogio.

Varnos dažnai gauna blogą vardą

Yra paukščių, kuriems bloga reputacija prilimpa beveik savaime. Jiems nereikia nei įskristi į namus, nei kalenti į langą. Kartais pakanka tik pasirodyti šalia.

Varnos dažnai laikomos blogu ženklu nuo senų laikų. Ypač paplitęs tikėjimas, kad netoli namų pasirodžiusi varna žada nelaimę. Kai kas tai siejo net su mirtimi namuose.

Vis dėlto prietarai kartais pasiūlydavo ir apsaugos veiksmų. Pamačius varną, būdavo siūloma jai nusilenkti arba pakelti kepurę. Taip esą galima sumažinti nelaimės tikimybę.

Yra ir švelnesnis aiškinimas. Vieniša varna kartais laikyta ypač palankiu ženklu. Tokiu atveju žmonės net galėdavo sugalvoti norą.

Su varnų skaičiumi siejama ir daugiau spėjimų. Kai kurie skaičiavo, kiek jų mato, ir iš to sprendė apie sėkmę ar nesėkmę. Šios istorijos kartais neteisingai susiejamos su grupių pavadinimais, nors iš tiesų jų kilmė visai kita.