Sužinosite
Baltųjų laiškanešių istorijos rodo, kad ryšys ilgai neapsiribojo nei telefonu, nei radiju. Šie paukščiai šimtmečius padėdavo perduoti žinias ten, kur kiti būdai neveikė arba buvo per lėti. Kartais nuo vieno skrydžio priklausydavo mūšio baigtis ar daugybės žmonių gyvybės.
Kaip balandžiai tapo patikimais pasiuntiniais
Žmonės labai seniai pastebėjo nepaprastą balandžių gebėjimą grįžti į savo lizdą. Paleistas toli nuo namų, toks paukštis dažniausiai vis tiek suranda kelią atgal. Atrodo, lyg jis turėtų įgimtą navigaciją. Tikslaus šio gebėjimo veikimo mokslas iki šiol iki galo nepaaiškino.
Manoma, kad balandžiai orientuojasi pagal kelis požymius vienu metu. Jie gali jausti saulės kryptį ir Žemės magnetinį lauką. Būtent dėl to jie tapo vertingi, kai reikėjo greitai siųsti svarbią žinią dideliu atstumu.
Per istoriją kai kurie paukščiai buvo net apdovanoti už savo žygdarbius. Kiti padėjo išgelbėti šimtus žmonių. Tokios istorijos aiškiai parodo, kokį svarbų vaidmenį jie atliko iki modernių ryšio priemonių atsiradimo.
Brutas ir Modenos apgultis
Senovės graikai ir romėnai balandžius naudojo įvairioms žinutėms perduoti. Jau VIII amžiuje prieš mūsų erą graikai jais siųsdavo žinias apie olimpinių žaidynių nugalėtojus. Yra ir pasakojimas apie Romos pareigūną, kuris paukščiu pranešė tik tiek, kad pavėluos grįžti namo iš teatro.
Vis dėlto vienas įspūdingiausių ankstyvųjų panaudojimo atvejų siejamas su 44 metais prieš mūsų erą. Tuo metu buvo apgulta Modena, miestas šiaurės Italijoje. Gynėjams vadovavęs Brutas pasitelkė balandžius ryšiui su sąjungininkais, Decimu ir Hirciu, palaikyti.
Taip miestas galėjo atlaikyti spaudimą ilgiau, nei tikėjosi užpuolikai. Net ir vėliau šis atvejis buvo minimas kaip pavyzdys, kaip svarbi žvalgybinė žinia gali būti perduota danguje skrendančiu pasiuntiniu.
Vandens paukščio skrydis, pakeitęs turtus po Vaterlo mūšio
Vienos žinomos Europos bankininkų giminės sėkmė iš dalies buvo susijusi su balandžių paštų tinklu. 1815 metais įvykęs Vaterlo mūšis tarp Anglijos ir Prancūzijos tapo lūžiu Napoleono Bonaparto istorijoje. Tačiau tą akimirką Europa dar gyveno lėto informacijos judėjimo laikais.
Visi laukė žinios, kas laimėjo. Finansų pasaulis taip pat įtempęs klausėsi naujienų. Nuo rezultato galėjo priklausyti britų valstybės skolos vertė. Jei laimėtų britai, vertė augtų. Jei jie pralaimėtų, viskas kristų.
Tuo metu buvo sukurtas platus pasiuntinių tinklas. Jame buvo ir balandžių paštas. Dėl to vienas žmonių pirmųjų sužinojo karo baigtį ir pasinaudojo tuo beveik parai anksčiau, nei žinia pasiekė likusią sostinę.
Vėliau paaiškėjo, kad Napoleono pralaimėjimas tapo ir didžiuliu finansiniu laimėjimu.
Žinutės iš apgulto Paryžiaus
Iki XIX amžiaus pabaigos telegrafas jau buvo plačiai naudojamas. Galėjo atrodyti, kad balandžių paštas liko praeityje. Vis dėlto sunkiomis aplinkybėmis būtent paukščiai dar kartą tapo nepakeičiami.
1870 metais Paryžių apsupo prūsai. Miestas ilgam neteko ryšio su giminėmis ir artimaisiais kituose regionuose. Laimei, mieste dar buvo laikoma daug balandžių. Jais buvo siunčiami laiškai ir trumpos žinutės.
Kadangi balandis visada grįžta į savo namus, paryžiečiai paukščius išskraidindavo oro balionais. Tik tada jie galėdavo nešti atsakymus atgal į miestą. Kad vienas paukštis neneštų per daug svorio, ilgesnės žinutės buvo sumažinamos mikrofotografijos būdu.
Taip net ir apsuptame mieste žmonės galėjo bent iš dalies palaikyti ryšį su artimaisiais.
Cher Ami ir pasiklydęs batalionas
Pirmojo pasaulinio karo metu amerikiečių pėstininkų batalionas netyčia pateko į priešo teritoriją. Kariai atsidūrė apsupti ir buvo atkirsti nuo savųjų. Laimei, jie turėjo treniruotų balandžių, kuriuos galėjo paleisti pagalbos žiniai išnešti.
Po intensyvios ugnies į bazę sugrįžo tik vienas paukštis. Tai buvo britų apmokytas balandis, vardu Cher Ami. Jis jau buvo įvykdęs ne vieną užduotį ir amerikiečiams perdavęs maždaug tuziną žinučių.
Šį kartą jis nuskrido apie 25 mylias per 25 minutes. Žinutė pasiekė paskirties vietą laiku. Taip buvo išgelbėti apsupto bataliono kariai. Deja, skrydžio metu paukštis buvo sunkiai sužeistas į koją ir galvą. Vėliau nuo patirtų žaizdų jis mirė.
Jo atminimas buvo įvertintas ir valstybiniu apdovanojimu. Dabar šis balandis saugomas kaip eksponatas istorijos muziejuje.
G.I. Joe išgelbėjo britų karius
Antrojo pasaulinio karo metu balandžiai vėl įrodė savo vertę. 1943 metų spalį amerikiečiai ruošėsi bombarduoti vokiečių okupuotą Italijos miestelį. Tačiau paskutinę akimirką situacija pasikeitė.
Britų pajėgos perėmė miestelio kontrolę, o vokiečiai pasitraukė. Dabar reikėjo kuo greičiau pranešti amerikiečiams, kad suplanuotas bombardavimas būtų atšauktas. Radijo ryšys neveikė taip, kaip reikėjo, todėl teko grįžti prie patikimo paukščio.
Žinią nešė balandis G.I. Joe. Jis nuskrido apie 20 mylių per 20 minučių. Paukštis atskrido kaip tik laiku, dar prieš pakylant bombonešiams. Taip buvo išgelbėtas miestelis ir apie 150 britų karių.
Už šį žygdarbį balandis sulaukė garbės apdovanojimo. O balandžių dalinys kariuomenėje dar kurį laiką buvo išlaikytas.
Ką šios istorijos primena šiandien
- Balandžiai ilgai buvo patikimas būdas perduoti svarbias žinias.
- Jie padėjo ir kare, ir apsuptuose miestuose.
- Net trumpas jų skrydis kartais turėdavo didžiules pasekmes.
- Modernios ryšio priemonės atsirado gerokai vėliau.
- Kai kur balandžiai dar naudoti ir daug vėlesniais laikais.
Net ir XXI amžiuje kai kur jie vis dar pravertė. Prancūzijoje balandžiai buvo naudojami kraujo mėginiams gabenti iš atokių vietovių į tyrimų vietas. Tai dar kartą parodė, kad senas sprendimas kartais išlieka naudingas ir šiuolaikiniame pasaulyje.