Sužinosite
Raudonspalvio voro įkandimas paprastai nėra mirtinas, jei pagalba suteikiama laiku. Vis dėlto šį vorą verta žinoti ir jo vengti, nes jo nuodai gali sukelti nemalonių bei stiprių simptomų.
Kaip atrodo raudonspalvis voras
Šis voras yra mažas. Patelės užauga maždaug iki 10 milimetrų, o patinai būna dar smulkesni, tik apie 3 ar 4 milimetrų dydžio.
Patelę atpažinti nesunku. Jos kūnas juodas ir blizgus, kojos plonos, o ant pilvelio matoma ryški raudona juosta. Kai kuriais atvejais ši juosta būna nutrūkusi arba visai ne tokia aiški, tačiau dažniausiai ji primena raudoną ženklą, būdingą panašiems nuodingiems vorams.
Patinai atrodo visai kitaip. Jie yra šviesiai rudi, turi blankius baltus požymius ir neturi ryškios raudonos juostos. Jauni vorai savo spalva dažnai panašūs į patinus, kol subręsta. Dėl panašios išvaizdos šis voras kartais supainiojamas su kitu panašiu vabzdžiaėdžiu, tačiau pietų pusrutulio rūšis paprastai yra mažesnė.
Ar šie vorai pavojingi
Taip, jie laikomi pavojingais. Jų nuoduose yra nervų sistemą veikiančių medžiagų, kurios gali sukelti stiprų skausmą, prakaitavimą, pykinimą ir raumenų spazmus. Įkandimai dažniau pasitaiko nuo patelių, nes patinai žmones kandžioja retai.
Gera žinia ta, kad priešnuodis prieinamas jau nuo praėjusio amžiaus vidurio. Dėl to sunkių komplikacijų rizika gerokai sumažėjo. Mirtini atvejai dabar itin reti, tačiau įkandimą vis tiek reikia gydyti nedelsiant.
Kur jų dažniausiai galima aptikti
Šis voras kilęs iš Australijos, bet dabar aptinkamas ir kitur pasaulyje. Jis paplito Naujojoje Zelandijoje bei kai kuriose Azijos vietose.
Raudonspalviai vorai prisitaiko prie įvairios aplinkos. Jie gerai gyvena tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse. Dažnai slepiasi apsaugotose vietose, pavyzdžiui, sodo pašiūrėse, po lauko baldais ar net pašto dėžutėse.
Ši rūšis mėgsta sausas ir šiltas vietas. Ji lengvai susikuria voratinklius žmogaus statiniuose ar jų prieigose.
Kas juos traukia, o kas atbaido
Šiuos vorus vilioja vietos, kur daug grobio ir kur galima saugiai sukti tinklą. Jų mitybą sudaro vabzdžiai, o kartais į voratinklį pakliūva ir smulkūs stuburiniai gyvūnai.
Patelės voratinklis būna netvarkingas ir lipnus. Toks tinklas padeda sugauti grobį ir kartu tampa slėptuve pačiam vorui. Poravimosi metu į patelės tinklą dažnai užklysta ir patinai, todėl tokiose vietose jų gali būti dar daugiau.
Jei norite sumažinti šių vorų tikimybę prie namų, svarbu palaikyti tvarką. Vertėtų reguliariai valyti kiemą, nepalikti susikaupusio šlamšto ir tikrinti vietas, kur lengvai susidaro voratinkliai. Ypač naudinga apžiūrėti lauko baldus, sodo įrankius ir sandėliavimo vietas. Taip pat pravartu užsandarinti plyšius sienose ir duryse, kad vorai nepatektų į vidų.
Šis straipsnis parengtas pasitelkus dirbtinio intelekto technologiją, o vėliau patikrintas ir paredaguotas redaktoriaus.