Sužinosite
Karališkasis šokliavoris yra mažas, plaukuotas voras, kuris išsiskiria ryškiomis spalvomis ir įspūdingu šuoliu. Jis turi keturias į priekį nukreiptas akis, todėl mato geriau nei dauguma kitų vorų.
Kaip atrodo šis voras
Ši rūšis yra nedidelė, bet tikrai lengvai atpažįstama. Suaugę patinai paprastai būna apie 12 milimetrų ilgio. Suaugusios patelės vidutiniškai siekia apie 15 milimetrų.
Patinų išvaizda dažniausiai būna gana aiški. Jie paprastai yra juodi, su žalsvai melsvai violetiniais žandais ir balta juosta palei pilvą. Dažnai matyti ir juodai baltas raštas, todėl juos nesunku pastebėti.
Patelės ir jaunikliai atrodo įvairesni. Jų spalvos gali būti šviesiai rudos, rausvai rudos ar net oranžiškai baltos. Patelės dažnai turi du ovalius taškus pilvo gale ir vieną trikampį ženklą centre.
Šiltesniuose regionuose šie vorai neretai būna ryškesni. Vėsesnėse vietovėse jų spalvos dažniau atrodo blankesnės. Patelės paprastai turi stambesnį kūną, kuris padengtas švelniais, šviesiais plaukeliais. Dėl to jos atrodo dar pūkuotesnės.
Išskirtinis šios rūšies bruožas yra blizgantys žalsvi žandai. Būtent jie padeda atskirti šį vorą nuo kitų šokliavorių.
Ar šie vorai pavojingi
Žmonėms jie nėra pavojingi. Šie vorai labai retai kandžiojasi, o jų nuodai nėra kenksmingi. Jei įkanda, gali atsirasti tik lengvas sudirginimas. Rimtos grėsmės sveikatai jie nesukelia.
Šiems vorams labiau rūpi smulkūs vabzdžiai nei žmonės. Jie yra smalsūs ir dažnai stebi aplinką didelėmis akimis. Toks elgesys reiškia ne puolimą, o aplinkos vertinimą.
Kur juos galima sutikti
Šie vorai gyvena įvairiose rytinės Šiaurės Amerikos vietose. Jie ypač dažni šviesiuose miškinguose plotuose, soduose ir laukuose. Jų galima pastebėti tarp palmės lapų arba ant medinių konstrukcijų, pavyzdžiui, tvorų ir sandėliukų.
Prieglobsčiui jie naudoja šilkinius lizdus. Juos susuka pasislėpusiose plyšiuose, po žieve arba tarp lapų. Tinklų grobiui gaudyti jie nenaudoja. Vis dėlto šie šilkiniai lopšiai reikalingi poilsiui, nerimosi laikotarpiu ir kiaušiniams dėti.
Kiaušiniai paliekami apsaugotose šilko kamerose. Ten išsirita jaunikliai ir pradeda savo vystymosi ciklą.
Kas juos traukia, o kas atbaido
Šie vorai dažniau renkasi vietas, kur gausu grobio. Tam tinka sodai ir laukai, pilni smulkių skraidančių vabzdžių. Taip pat jiems patinka medinės vietos, tokios kaip tvoros ar verandos, kur galima įsirengti lizdą.
Jei norite jų sumažinti prie namų, verta palaikyti tvarką. Taip pat pravartu užsandarinti plyšius, per kuriuos jie galėtų patekti vidun ar įsirengti prieglobstį. Vis dėlto verta prisiminti, kad šie vorai yra naudingi.
Jie padeda kontroliuoti vabzdžių kiekį, todėl dažnai daugiau padeda nei trukdo.