Sužinosite
Geltonasis maišinis voras nustebina tuo, kad tinklo beveik nerezga. Vietoj jo jis slepiasi savo šilkiniame prieglobstyje ir dažnai lieka nepastebėtas. Tai vienas dažniausiai žmonių sutinkamų vorų, nes jis klaidžioja ir patalpose, ir soduose.
Kaip atpažinti geltonąjį maišinį vorą
Šis voras yra mažas. Jo kūno ilgis paprastai siekia nuo 5 iki 10 milimetrų. Spalva dažniausiai būna šviesiai geltona arba kreminė, todėl jį lengva palaikyti kitokiu vabzdžiu ar tiesiog nepastebėti.
Ant pilvelio dažnai matyti kiek tamsesnė juosta. Voras turi aštuonias akis, kurios išsidėsčiusios dviem horizontaliomis eilėmis. Dar vienas požymis yra tamsiai rudi ženklai ant kojų galiukų ir žandikaulių.
Šie vorai greiti ir vikrūs. Dieną jie dažnai slepiasi lapų paklotėje, o prie žmonių gyvenamų vietų mėgsta įvairias nuošalesnes vietas.
Kuo jis skiriasi nuo kitų panašių vorų
Geltonasis maišinis voras kartais supainiojamas su rudaisiais vorais, kurie taip pat kelia nerimą dėl panašios išvaizdos. Tačiau šis voras neturi būdingo smuiko formos ženklo. Dėl to jį atskirti gana paprasta, jei pažvelgiama atidžiau.
Šiaurės Amerikoje dažnai sutinkama amerikietiška rūšis. Miestų vietovėse neretai aptinkama ir kita įvežtinė rūšis. Abu šie vorai svarbūs gamtai, nors tai nereiškia, kad jie visai nepavojingi.
Ar geltonasis maišinis voras pavojingas?
Įgėlimas, tiksliau įkandimas, dažniausiai sukelia tik lengvus simptomus. Oda gali parausti, ištinti ir perštėti ar deginti. Dažniausiai taip nutinka tada, kai voras pasijunta prispaustas.
Šie vorai nėra linkę kandžiotis be priežasties, bet gynybai tai gali padaryti. Daugeliui žmonių jų nuodai nėra mediciniškai reikšmingi. Nemalonūs pojūčiai paprastai praeina per kelias dienas ir gydymo neprireikia.
Vis dėlto, jei atsiranda alerginė reakcija arba simptomai nepraeina, verta kreiptis į sveikatos specialistą. Tai padeda nusiraminti ir įsitikinti, kad viskas gerai.
Kur jie dažniausiai gyvena
Geltonieji maišiniai vorai prisitaiko prie įvairių aplinkų. Juos galima rasti sode, miške ir prie žmonių statinių. Jie mėgsta šiltesnes, sausesnes vietas.
Geriausiai jie jaučiasi naktį, kai medžioja grobį. Dienos metu vorai slepiasi mažuose šilkiniuose maišeliuose. Tokie prieglobščiai dažnai būna kampuose, už baldų arba palei lubas.
Lauke jų slėptuves galima aptikti po lapais, žieve ar akmenimis. Paprastai jie paplitę Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Europoje bei kai kuriose Azijos vietose.
Kas juos vilioja ir kas padeda jų išvengti
Šiuos vorus traukia vietos, kur netrūksta grobio ir saugių slėptuvių. Jei namuose gausu musių ar drugių, vorams tai tampa palanki aplinka. Taip pat juos vilioja netvarka, lapų sankaupos, plyšiai sienose ar languose.
Norint sumažinti jų atsiradimo tikimybę, svarbu palaikyti švarą ir tvarką. Reikia užsandarinti tarpus prie langų ir durų. Pravartu reguliariai pašalinti voratinklius ir kiaušinėlių dėžutes.
Vorai kiaušinius palieka paslėptose vietose. Kadangi tai dažniau vyksta pavasarį, tuo metu verta atidžiau apžiūrėti kampus ir lubas. Toks įprotis gali padėti užkirsti kelią jų gausėjimui.