Ne vienas seniau atliktų tyrimų parodė, kad protingesni žmonės dažniausiai būna intravertai ir nesijaučia gerai turėdami aktyviai socialiai bendrauti.
„Geriausi pasaulio išradėjai – intravertai. Laikomi pasaulyje protingiausiais žmonėmis, jie mieliau būna vieni ir koncentruojasi į tai, ką daro. Maža arba nulinė socialinė stimuliacija veikia jš samprotavimą,“ – teigiama Huffington Post straipsnyje.
Tačiau tame pačiame straipsnyje rašoma ir tai, kad rodikliai yra sunkiai pamatuojami, tad žiūrėk į šį tyrimą šiek tiek pro pirštus.
Visai neseniai Britanijos psichologai aprašė tyrimo išvadas, kuriose teigiama, kad nedaug bendraujantys žmonės, kurie vistiek jaučiasi laimingi – yra protingesni nei dauguma. Savanos laimės teorija teigia, kad „esamosios aplinkybės duotoje situacijoje“ bei „prigimtinės aplinkybės“ daro įtaką žmogaus pasitenkinimui gyvenimu.
Supaprastinant – tai, kas daro mus laimingais ir mūsų protėvius darė laimingais. Maža to, mokslininkai, tyrinėjantys evoliucinę psichologiją, Satoshi Kanasawa bei Norman Li teigia, kad net ir medžiotojo instinktas, būdingas mūsų protėviams, turį įtakos dabartinių žmonių laimės pojūčiams.
Susipainiojai? Tuoj viską paaiškinsime.
Mokslininkai tyrė sąryšį tarp šių dviejų veiksnių: populiacijos tankumo bei bendravimo su draugais dažnumo.
Nacionaliniame tyrime buvo prieita išvadų, kad žmonės, gyvenantys labiau apgyvendintose vietovėse, kuriems tenka daugiau ir dažniau bendrauti su kitais žmonėmis, jaučiasi mažiau laimingi. Maža to, tiriamieji su aukštesniu IQ dažniau nurodė besijaučiantys nelaimingi gyvendami tankiai apgyvendintose vietovėse, nei tie tiriamieji, kurių IQ buvo žemesnis.
Panašius rezultatus parodė ir tiriamieji, gyvenantys rečiau apgyvendintose vietovėse: ten laimingesniais jautėsi tie, kurių IQ buvo aukštesnis.
Kuo tai susiję su prigimtiniu medžiotojo instinktu? Žmonės tais laikais jautėsi laimingi, nes gyveno vedini savųjų instinktų ir bendravimas jiems tebuvo būtinybė,, padedanti išgyventi medžioklėje, kai į miškus ir laukus buvo išeinama visu būriu.
Šiais laikais, deja, mums visai nebereikia klausytis savo instinktų; vietoje to, mes turime laiko sustoti ir pagalvoti prieš žengiant vieną ar kitą žingsnį, o buvimas vienumoje jau seniai nebereiškia vienišumo.
Trumpai tariant, „protingesniems žmonėms reikia mažiau bendravimo su kitais, nes jie nebejaučia poreikio priklausyti bendruomenei tam, kad išgyventų“.
Taigi, šis straipsnis skirtas visiems Lietuvos intravertams. Tokiam būti ne tik, kad yra visiškai normalu, bet dar ir parodo, kad esate labiau evoliucionavęs individas.