Už besikeičiančią Lietuvą ir Lietuvą be smurto.
Mūsų visuomenei taip įaugę į kraują, taip normalu pliaukštelti, nes juk patys taip užaugome. Ir nieko. Užaugome dorais žmonėmis, gerbiantys ir mylintys tėvus. Bet nei vienas nežinome, kokie būtume, jei būtume auklėjami išmintingai. Vat toks nekaltas smurtas į pasąmonę įskiepija kaltę, kompleksus, baimę. Vieni išauga, kiti ne. A.A. Matuko mama buvo pakanti sugyventinio smurtavimui. Netgi jautėsi to verta, manė, kad buvo už ką ir tikėjo, kad geresnį gyvenimą jai gali suteikti narkomanas. Labai jau nesmerkčiau šios motinos, Kėdainių tragedijos šaknys kur kas gilesnės. Tokios detalės neskaičiau, bet 100% esu tikra, kad ši motina pati buvo auklėjama diržu.
Dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad visuomenėje yra susidariusi klaidinga nuomonė: vaikams, kuriems „viskas galima“, ištisas dienas prilipę prie ekranų, tai yra šiuolaikinių tėvų auklėjimo būdas. Dargi tokie vaikai pavadinami šiuolaikiniais. Ir be abejonės, tokie vaikai yra destruktyvūs, nepaklusnūs, agresyvūs. Todėl dažnas pasako, kad tokiems vaikams ryškiai trūksta fizinių bausmių. ABSURDAS. Šiuolaikiniai vaikai yra pasinėrę į daugybę veiklų, yra žingeidūs, mąstantys, pasitikintys savimi, savarankiški, stipriai pralenkę intelektu savo bendraamžius, gyvenusius prieš dvidešimt-trisdešimt metų…. Nes turi nepalyginamai daugiau galimybių tobulėti, priemonių ir informacijos. O vaikai, kuriems viskas galima, auginami be disciplinos, yra lygiai tokie pat tėvų apleisti, kurie patiria fizinį smurtą. Tad nepaniokite ir nejuodinkite sąvokos „šiuolaikiniai vaikai“, taip kaip jau sumindyta sąvoka „supermama“. Nes dar prieš kokius 5 metus, maniau, kad supermama yra ta, kuri atsidavusi savo vaikams, skiria pakankamai daug dėmesio, kuri augina būtent tuos šiuolaikinius vaikus, ir prie viso to spėja savęs nepamiršti.
Labai viliuos, kad po visų šitų įvykių, greitu laiku pagerėjimą pajus bent jau tie vaikai, kurie patiria kasdieninį fizinį smurtą, o beržinės košės nebevirs mūsų proanūkiai savo vaikams. Tai tokia optimistine gaida ir baigsiu.
Tai dabar jau daug tėvų pasijuto esą šventieji po Kėdainių monstrų istorijos…
Nes jie juk savo vaikų tiek netalžo, kad vaikščiotų su mėlynėmis…
O realiai, kiek vis dar „normalių“ šeimų naudoja beržines košes ir šventai įsitikinę, kad dorais žmonėmis galima užauginti tik tokiais būdais…
Visai neseniai, kai iš darželio vedžiau savo mažąsias, priekyje ėjo blondinė mama ir užstaugė „kur bėgi, nebėk į gatvę, gausi į šikną, seniai į šikną gavai?“ Kelis kartus pakartojo, nors matė, kad girdžiu ir visai nesigėdijo. Jei ši istorija būtų paviešinta, esu įsitikinus, kad ši mama būtų sulaukusi milžiniško palaikymo, nes juk negi geriau vaikas palįs po ratais, juk taip apsaugoma gyvybė!
Visuomenės logika: vaikas gyvuliukas, jis supras, o tiksliau, pradės klausyti tik išdresiravus – po skausmo signalo, reikia paklusti. Tikrai??? Ar paprasčiausiai labiau rūpi manikiūras nei skirti laiko savo vaikui?